Įmonių kalėdiniuose vakarėliuose garsias ir brangias žvaigždes keičia protų mūšiai ir ekstremalios pramogos.

Aušra Pocienė

Renginių organizatoriai kaip niekas kitas jaučia ekonomikos pulsą: jei metai verslui geri – jų paslaugų paklausa auga kaip ant mielių. O šiemet įspūdis toks, kad kalėdiniai renginiai neaplenks nė vienos įmonės.

„Atrodo, kad kalėdinius renginius organizuoja beveik kiekviena įmonė. Tačiau renginių biudžetai tikrai nėra išpūsti. Kiekvienas išleidžiamas litas yra suskaičiuotas“, – sako renginių organizavimo įmonės „Gera pramoga“ direktorė Jovilė Broniukaitienė.

Viešosios įstaigos „Auksinė mintis“ renginių organizatorė Justina Jackūnaitė jai antrina: „Palyginti su Lietuvoje kelerius metus užtrukusiu ekonominiu sunkmečiu, kalėdinių renginių paklausa sparčiai didėja. Anksčiau vakarėliai buvo šiek tiek kuklesni, o pastaraisiais metais švenčiama ir prabangiuose dangoraižiuose, ir Vilniaus rotušėje.“

„Klientų ir užsakymų – dvigubai daugiau nei pernai“, – tikina ir Dovydas Muradianas, viešosios įstaigos „Renginių kalvė“ vadovas. Pasak jo, krizė pamiršta, ir verslininkai šventėms skiria vis daugiau dėmesio bei pinigų, suprasdami, kokią reikšmę turi šie renginiai kuriant gerą atmosferą kolektyve.

Vis dėlto gauti užsakymą nėra taip paprasta – įmonės renginių organizatoriams rengia didelius konkursus, į kuriuos varžytis kviečia iki dešimties dalyvių. „Anksčiau užsakovai jau pradinėje stadijoje atsirinkdavo ir užklausas dėl renginių siųsdavo trims–penkiems dalyviams. Perskaityti 10–20 pasiūlymų (kai kurie organizatoriai siūlo ne vieną renginio idėją) – milžiniškas darbas“, – padidėjusiu klientų išrankumu stebisi J.Broniukaitienė. Antra vertus, pinigai, skiriami kalėdiniams renginiams, – irgi nemaži: jų biudžetas siekia nuo 10 tūkst. iki 200 tūkst. Lt.

Tiesa, tokių užmojų kaip prieš krizę, kada kai kurios įmonės savo darbuotojams ar verslo partneriams dovanodavo kalėdines šventes kruiziniuose laivuose, rengdavo keliones su ištaigingomis puotomis užsienyje, šiais laikais pasitaiko retai. Renginių organizatoriai pastebi, kad dabar kalėdiniuose renginiuose vis mažiau vietos lieka pompastikai ir paradiškumui, pirmenybė teikiama svarbiausiam dalykui – bendravimui.

Ne tik pavalgyti, išgerti, pašokti

Darbuotojų renginiams, J.Broniukaitienės teigimu, išleidžiama kur kas mažiau nei klientams skirtiems pobūviams. Ypač jei šventė sutampa su kokia nors proga, pavyzdžiui, įmonės jubiliejumi. Finansinio sektoriaus įmonės (bankai, draudimo bendrovės) kalėdiniams vakarėliams vidutiniškai skiria iki 100 tūkst. Lt ir pageidauja aukščiausio lygio atlikėjų, naujausių šou, meno, muzikos projektų, moderniausių technologijų, specialiųjų efektų, netradicinių erdvių. Mažesni renginiai, dažniausiai skirti darbuotojams, įsitenka 20–60 tūkst. Lt biudžeto ribose. Juose vis dar populiarūs teminiai vakarėliai, įvairūs protą lavinantys žaidimai, interaktyvios pramogos, į kurias įtraukiamas visas kolektyvas.

Pastaraisiais metais išryškėjusi tendencija – vietoj programos su vedėju, atlikėjais ir kitais šou elementais vakarėliui rinktis vieną visus įtraukiančią veiklą, pavyzdžiui, protų mūšį, kitokius žaidimus, netgi orientacines varžybas. Tokių renginių kaina palyginti nedidelė, siekia 10–20 tūkst. Lt, o didžiausią dalį renginio biudžete sudaro būtent samdomų atlikėjų ir vedėjų kaina: kuo žvaigždė didesnė, tuo ji brangesnė.

J.Jackūnaitė taip pat pastebi, kad įmonių kalėdiniuose renginiuose norima ne tik pavalgyti, išgerti ir pašokti, bet, renkantis šventės idėją, pirmenybė teikiama netradiciniams scenarijams, neįprastoms temoms, interaktyviems užsiėmimams. „Pastebėjome, kad daugiau investuojama ir į renginio apipavidalinimą, detales. Pavyzdžiui, į vakarėlį „Stebuklų šalyje“ renginio dalyviai buvo kviečiami siunčiant jiems specialių arbatos miltelių pripildytą mėgintuvėlį su užrašu „Išgerk mane“, – pasakoja ji.

Renginių organizatorės teigimu, numatydamos kalėdinių renginių biudžetą įmonės atsižvelgia į konkrečių metų pelningumą. Be to, biudžetas priklauso nuo žmonių skaičiaus, pasirinktos vietos, renginio formato ir trukmės. „Turime ir tokių klientų, kurių įmonėje dirba vos aštuoni darbuotojai, o jų šventei skiriamas biudžetas yra toks pat, kaip šimtą darbuotojų turinčios bendrovės. Tokiu atveju mes atsižvelgiame į kiekvieno kliento poreikius, išsiaiškiname lūkesčius ir parengiame scenarijų, labiausiai tinkantį konkrečiai įmonei“, – pasakoja J.Jackūnaitė.

Kartais norėdamos sutaupyti įmonės dalį renginio organizacinių rūpesčių pasilieka sau. Pavyzdžiui, nesinuomoja patalpų – šventę rengia savo įmonėje. Tuomet renginių organizatoriai samdo išvažiuojamuosius furšetus, banketus rengiančias įmones, kurios gali pasiūlyti priimtinesnę kainą nei restoranai ar klubai.

D.Muradianas sako, kad jų įmonės organizuojamų renginių kainų vidurkis – iki 10 tūkst. Lt, o pranašumas – siūlomi šabloniniai scenarijai, kurie leidžia ne tik atpiginti paslaugas, bet ir nugludinti kiekvieną detalę, taip užtikrinant renginio kokybę.

„Vienas populiariausių šventinių scenarijų – „Išlikimo bunkeris“. Veiksmas prasideda, kai kostiumuoti žmonės su dujokaukėmis įsiveržia į salę ir praneša apie prasidėjusią apokalipsę, – scenarijaus detalėmis dalijasi jis, o suabejojus, ar toks vaikų darželiui labiau tinkantis sumanymas gali sužavėti suaugusius „dėdes ir tetas“, patikina: žmonės nori sukrėtimo, emocijų dozės ir su didžiuliu entuziazmu įsijaučia į tokius žaidimus. – Patikėkite, jiems reikia ir Kalėdų Senelio, ir dovanų iš jo stebuklingo maišo. Reikia, kad Grinčas (animacinio filmo herojus – A.P.) Kalėdas pavogtų“, – tikina „Renginių kalvės“ direktorius.