Konkursu norima įvertinti šalies ir regiono ūkininkų pastangas mažinti ūkiuose susidarančių maistinių medžiagų patekimą į aplinką ir taip prisidėti mažinant vandens telkinių, pirmiausia Baltijos jūros, eutrofikaciją (“žydėjimą”).

Žemės ūkis laikomas vienu pagrindinių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) patekimo į upes ir Baltijos jūrą šaltinių. Skaičiuojama, kad apie 40 proc. į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60 proc. azoto patenka būtent dėl žemės ūkio veiklos. Azotas ir fosforas įeina į mineralinių trąšų ir gyvulių mėšlo sudėtį. Esant šių medžiagų pertekliui vandenyje pernelyg išveši dumbliai ir kita augmenija, sutrinka organizmų pusiausvyra. Dėl šio reiškinio Baltijos jūroje daugėja mirusių zonų, kuriose vyrauja deguonies badas, bei mažėja žuvų ištekliai.

“Ūkininkai dažnai kaltinami prisidedantys prie Baltijos jūros eutrofikacijos, tačiau be aktyvaus jų įsitraukimo šios problemos neišspręsime. Apdovanojimais norime paskatinti ūkininkus vystyti veiklą aplinkai palankiu būdu, taip pat pasidalinti gerosios praktikos pavyzdžiais su kitais,” – sako rinkimus Lietuvoje organizuojančio “Lietuvos gamtos fondo” vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis.

Be pastangų mažinti ūkiuose susidarančių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) patekimą į aplinką, anot jo, taip pat bus vertinamos ir kitos ūkiuose taikomos aplinkai draugiškos priemonės, pavyzdžiui, pesticidų naudojimo mažinimas, energijos ir kuro taupymo ar biologinę įvairovę saugančios priemonės.

Konkurse gali dalyvauti tiek ekologiniai, tiek tradiciniai žemės ūkiai. Gali būti vykdoma augalininkystės, gyvulininkystės arba mišri žemės ūkio veikla.

Ketvirtus metus iš eilės skelbiami ūkininkų rinkimai vykdomi dviem etapais. Pirmiausia Lietuvoje bei kitose devyniose Baltijos jūros regiono šalyse išrenkami nacionaliniai konkurso nugalėtojai. Rudenį jie kviečiami į tarptautinę konferenciją vienoje iš Baltijos jūros regiono šalių, kur paskelbiamas pagrindinis konkurso nugalėtojas. Konkurse dalyvaujantiems ūkininkams įteikiami “Swedbank” įsteigti piniginiai prizai – tūkstantis eurų kiekvienoje šalyje išrinktam aplinkai draugiškiausiam ūkininkui, taip pat apmokama kelionė į konferenciją, o pagrindiniam konkurso nugalėtojui atitenka didysis 10 tūkst. eurų prizas.

Pernai Lietuvoje aplinkai draugiškiausiu ūkininku pripažintas Jonas Sidaravičius iš Paterų kaimo, Veisiejų seniūnijos (Lazdijų r.), o pagrindiniais konkurso laimėtojais paskelbti švedai Teri ir Hakanas Eriksonai (Teri ir Håkan Lee Eriksson).

Norintys šiemet dalyvauti konkurse, paraiškos formą ir papildomos informacijos apie konkursą ras internete adresu www.glis.lt/konkursas. Paraiškos priimamos iki šių metų rugsėjo 30 dienos.