Dabartinės valdančiosios koalicijos užmojai įvesti tvarką vaistinėse ribojant vaistų antkainius, o pacientų perkamų vaistų kainas “pakabinant” viešai, specialiuose monitoriuose, pasiteisino.

Po ilgų diskusijų ir įstatymų tobulinimo vaistų kainų reguliavimas Lietuvoje prasidėjo nuo šių metų balandžio pirmosios, o vaistų kainos vaistinių monitoriuose nušvito dar po mėnesio.
Pasipriešinimo šioms permainoms banga kilo tiek iš farmacininkų, tiek iš medikų, tiek iš Laisvosios rinkos instituto pusės. Manyta, kad tai iškreips konkurenciją, esą dabar žmonės gydysis prastesniais vaistais. Tačiau tiek šių idėjų autorius buvęs svaikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, tiek naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė milžinišką spaudimą atlaikė, ir šiandien turime kur kas skaidresnę vaistų prekybos sistemą, šiek tiek mažesnę korupciją šioje srityje, na, ir truputį pigesnius vaistus.
O juk tai ir yra sėkmė bei nauda Lietuvos gyventojams. Argi ne sėkmė, kad Lietuvos gyventojai sutaupė milijonus litų, kad Lietuvoje bent šiek tiek pažabotas oligopolinėmis sąlygomis veikęs farmacijos verslas?

Reguliavimas pasiteisino

Priminsime, kad Sveikatos apsaugos ministerija prognozavo, jog Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, pradėjus reguliuoti antkainius vaistai turėtų pigti iki 15 proc. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, antroje šių metų pusėje atlikus vaistinių patikrinimą nustatyta, kad vaistai vidutiniškai atpigo 10–11 proc.
Pasak šią reformą pradėjusio sveikatos eksministro, Seimo nario A.Čapliko, vaistų rinkoje, kurioje dominuoja tarpusavyje susijusios vaistinės, didmeniniai tiekėjai ir gamintojai, Lietuvoje negaliojo jokie rinkos dėsniai. Esą kainų didėjimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais kriterijais. Iš pradžių su pagrindiniais farmacijos verslo žaidėjais bandyta susitarti gražiuoju, tačiau nematant jokio poveikio nueita likusiu vieninteliu įstatymo keliu.
“Prieš metus gyventojai nuolat skundėsi didelėmis vaistų kainomis. Kartu tirpo ir  valstybės lėšos. Mat išlaidos už kompensuojamuosius vaistus nuolat augo, o nuperkamų vaistų kiekis nedidėjo. Aišku, reformos rezultatai galėtų būti ir geresni, tačiau neabejoju, kad šiuo įstatymu sustabdytas tolesnis kainų kilimas, o kai kurie vaistai atpigo iki 10 proc. Taigi monopolis “kiek norėsiu, tiek paimsiu” iš farmacininkų atimtas – toks ir buvo mūsų tikslas”, – komentuoja A.Čaplikas.
Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus, tiek vaistų antkainių ribojimas, tiek receptų išrašymas pagal bendrinį vaisto pavadinimą, tiek vaistų kainos rodymas vaistinių monitoriuose veikia kompleksiškai, o rezultatai jau yra pamatuojami. Vidutiniškai vaistai atpigo apie 10 proc. Žinant vaistinių apyvartą nesunku apskaičiuoti, kad gyventojai per metus sutaupė daugiau nei 33 mln. Lt.
“Dar didesnis pasiektas rezultatas, kurio mes net nelabai tikėjomės, – priemokų už kompensuojamuosius vaistus mažėjimas. Per laikotarpį nuo liepos iki rugsėjo priemokos sumažėjo apie 26 proc. Tai reiškia, kad 45 mln. Lt liko ligonių kišenėse. Tai rodo, kad pacientai rinkosi pigesnius vaistus. Rugsėjo mėnesį buvo išleistas naujas vaistų kainynas, vieno recepto kaina valstybei sumažėjo 12 proc. Per metus šis sumažėjimas sudaro 80–100 mln. Lt. Skaičiuojama, kad valstybė ir gyventojai, įvedus vaistų antkainių ribojimą ir vaistų skelbimą monitoriuose, iš viso sutaupys apie 180 mln. Lt. Žinoma, tiek neuždirbs verslas, todėl pasipriešinimas – normalus reiškinys. Mums buvo sunkiau, kol neturėjome rezultatų, dabar jų niekas negali nuginčyti”, – įsitikinęs M.Marcinkevičius.
Beje, pasak jo, vargu ar reforma būtų pavykusi be prezidentės paramos.

Monitorių privalumai – kiekvienam

Labai svarbu tai, kad dabar pacientai vaistinių monitoriuose mato visus vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga ir gali rinktis pigesnius ar brangesnius. Anksčiau jie teturėjo vieną išeitį – pirkti tai, ką išrašydavo gydytojas arba ką pasiūlydavo vaistininkas, o tai dažniausiai būdavo brangiausi variantai.
“Žinoma, dar ne visur pastatyti monitoriai, ne visur pasiūlomas pigiausias vaistas, bet viskas po truputį juda. Juk kiek priešintasi, kiek aiškinta, kad ši tvarka niekada negalios ir nebus gyvybinga, bet šiandien visas didmeninis ir mažmeninis vaistų prekybos tinklas paklūsta naujajai tvarkai. Valstybė šiuo atveju parodė savo jėgą, nes buvo būtina”, – neabejoja A.Čaplikas. Tiesa, pasak jo, vaistinės dabar jau ne priešinasi, o gudrauja.
Dar didesni pokyčiai įmanomi didėjant pačių pacientų sąmoningumui ir stiprinant Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pajėgas. Su tuo sutinka ir sveikatos ministro patarėjas M.Marcinkevičius. Todėl tikėtina, kad kitąmet stiprės vaistinių kontrolė. Jau dabar patarta teritorinių ligonių kasų specialistams lankytis vaistinėse ir stebėti, kaip vyksta pacientų aptarnavimas.
Kita veiklos kryptis – gyventojų švietimas. Esą daugybė Lietuvos gyventojų ir dabar net nesusimąsto, kad tas pats vaistas gali būti gaminamas kelių gamintojų ir būtent dėl to jo kaina gali skirtis ne keliais procentais, o net kartais.
Primename, kad vaistų kainų monitoriais galima naudotis perkant ne tik kompensuojamuosius receptinius, bet ir nekompensuojamuosius receptinius vaistus. O paprašius parodyti paprasto paracetamolio kainų lentelę, taip pat galima rasti keliais litais pigesnį variantą už tą, kurį pasiūlė vaistininkė.