Vietos valdžios rinkimai. Rinkėjai gerokai pakoregavo politinių jėgų žemėlapį ne tik ir netgi ne tiek regionuose, kiek nacionaliniu mastu. Ką žada Lietuvai brėkštanti nauja politikos era?

Paprastai būdavę patys pasyviausi ir neįdomiausi Lietuvoje savivaldos rinkimai šįsyk išsprogdino per ketvirtį amžiaus užsistovėjusio politinio liūno ramybę. Kas dešimtas  balsavo už nepartinius kandidatus. Rinkėjai ne tik triuškinamai iš vietos tarybų prašlavė „tvarkiečius“, o iš „darbiečių“ ir konservatorių pirmąsyk tiesioginiuose merų rinkimuose atėmė jų tėvonijas, kai kurias atiduodami netgi nepartiniams merams. Bet – to dar nebuvo – vietos rinkimai išspyrė iš postų dviejų didelių partijų nacionalinius lyderius. O liberalus pirmą kartą per visą nepriklausomybės ketvirtį amžiaus užkėlė ant prizininkų pakopos. Maža to, neatmestina, kad tai tik pokyčių preliudija.

Rinkimai niekais pavertė daug priešrinkiminių prognozių. Nors prognozės, kad tiesioginiai merų rinkimai paakins rinkėjus balsuoti aktyviau, nelabai pasitvirtino (aktyvumas buvo vos pora procentinių punktų didesnis nei praėjusiuose savivaldybių rinkimuose), tačiau, gera žinia, nors ir ne be išimčių, nepasitvirtino ir nuogąstavimai, kad pirmąkart tiesiogiai rinkdami merus rinkėjai užkibs ant auksaburnių ar  auksakišenių populistų ar kad merai daug kur bus tik protokoliniai, nes tarybų daugumą sudarys kitų nei meras politinių jėgų atstovai.

Atvirkščiai, žmonės daugiausia baudė neskaidrumo skandalų krečiamus, per rinkimų kampaniją oponentus žeminusius politikus – ir visai nesvarbu, partinius ar ne.

Beje, nepartinius merus išsirinko miestiečiai, o miestų gyventojai – labiau išsilavinę, tad partijoms nelabai išeina žongliruoti klišėmis, kad naivius neišsilavinusius rinkėjus nuo partijų paviliojo populistai. Didesnė tikimybė, kad žmonėms nusibodo partinės rietenos, nes daugelyje tų savivaldybių, kuriose partijos dirbo, o ne niovėsi, nedaug atsirado ir norinčių jas nuversti visuomeninių komitetų. Iš 60-ies merų 35-i buvo perrinkti, iš jų aštuoniolika jau pirmajame ture (trys kitai kadencijai nekandidatavo).

Taigi kas ir kodėl dabar atsitiko vietos valdžios rinkimuose ir kokias permainas tai užprogramavo savivaldybių ir visos Lietuvos politiniame gyvenime?

Ką prognozuoja perbraižytas partijų žemėlapis

Beveik iš fantastikos srities: Darbo partijos gimtinė, sostinė, bastionas, citadelė, forpostas, valstybė valstybėje ar tiesiog Uspaskichgradas – Kėdainiai nušvilpė „darbietę“ kandidatę į merus. Nors iki pergalės pirmajame ture anksčiau jau buvusiai „darbiečių“ sostinės mere Nijolei Naujokienei trūko vos 0,7 proc. balsų, o jos konkurentas Laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas Saulius Grinkevičius teturėjo 27,8 proc. paramą, laimėjo jis, nors visi Kėdainiai buvo nuklijuoti „darbietės“ atvaizdu, o ant jo buvo tekinamos įžeidimų srutų upės.

Tiesa, taryboje „darbiečiai“ turi trylika iš 27 mandatų, o zuokininkai – vos penkis. Tad net visiems ne „darbiečiams“ susibūrus į koaliciją darnaus darbo šioje savivaldybėje sunku tikėtis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-11-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.