Dažniausiai gydytojai rezidentai studijoms ir profesinei praktikai renkasi Kauno ir Vilniaus klinikas – čia susitelkę svarbiausi šalies medicinos mokslo ir gydymo centrai, išvystytos techninės bazės, daugelis čia siekia tęsti savo karjerą.

Mažesnė rezidentų dalis vysta į Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligonines. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Podiplominių studijų centro prodekanas dr. Kęstutis Petrikonis pasakojo, kad respublikinio lygmens specializuotus ligoninių skyrius renkasi chirurginių ir terapinių specialybių rezidentai. Šeimos medicinos rezidentai dažniausiai vyksta į poliklinikas ar bendrosios medicinos praktikos centrus.

Planingo ir privalomo rezidentų paskirstymo po gydymo įstaigas nėra. Rezidentai gali rinktis bet kurią rezidentūros bazę. Tokia situacija taip pat lemia rezidentų gausą Vilniaus ir Kauno klinikose. “Mes neturime jokios teisės rezidentus priversti pasirinkti vieną ar kitą praktikos vietą. Jie patys renkasi, kur jiems geriau ir naudingiau”, – tvirtino Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto vyresnioji specialistė rezidentūros reikalams Jolanta Kalinauskienė.

“Mažoje ligoninėje nedažnos ligos atvejų gali pasitaikyti vienas ar du per metus, o klinikose matai bent kartą per savaitę. Žinoma, kad patirties atžvilgiu dirbti šiose klinikose įdomiau”, – pasakojo Kaune mediciną studijuojantis Nikas Samuolis.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo Jono Bartlingio manymu,  sprendimas dėl privalomo rezidentų skirstymo būtų teisingas – ministerija jam pritartų. Tačiau valdininkas nemano, kad dėl didžiųjų klinikų populiarumo kitose ligoninėse prastėja  aptarnavimo kokybė – tiesiog ten teikiamos paprastesnės, žemesnės medikų kvalifikacijos reikalaujančios paslaugos, o sudėtingesnių porcedūrų reikalingi pacientai siunčiami į geriau aprūpintas didžiąsias klinikas.