Shutterstock

Pasiekimai. Mokinys vienas, o mokomųjų dalykų daug, bet jis nesimoko žinių gabalais, nes tai – natūralus pažinimo procesas, o ne griežtai laike suplanuotas temų planas. Švietimo madas diktuojanti Suomija tikina pereinanti prie temų, susiejančių skirtingų dalykų žinias, o ne dalijančių mokinio dieną į valandas, kurias jis mokysis matematikos ar istorijos, nes to iš jo pareikalaus darbo aplinka. Lietuvos mokyklose taip pat skatinamas toks požiūris ir pažintinė, tiriamoji veikla, paremta pedagogų darbu, kada jie derinasi prie mokinio ir skatina jo kūrybą bei mąstymą. Kitaip tariant, kai sukūrę idėją Lietuvos mokiniai pagalvos, už kiek ją parduotų, o mokytojas mokys ne septintokus, bet septintoką, neabejojama, kad jie pasieks ir geresnių rezultatų.

Šių metų „Veido“ gimnazijų reitingo metodika išliko tokia pati, kokia buvo pernai. Per 400 šalies vidurinių mokyklų ir gimnazijų išsirikiavo pagal svarbiausius akademinius pasiekimus. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet reitinge 80 galutinio balo taškų skiriama už valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų vidurkį, o daugiausiai – 20 taškų mokyklos galėjo pelnyti už abiturientų, pirmu pageidavimu įstojusių į „svajonių“ studijų programą, dalį.

Vienoda metodika leidžia palyginti 2013 ir 2014 m. šalies bendrojo ugdymo mokyklų, išleidusių abiturientus, rezultatus. Matyti, kad vienos mokyklos stipriai pagerino savo rezultatus, kitos užleido pozicijas, šiųmečiame reitinge nukrisdamos kad ir per šimtą ar daugiau vietų, o trečios pagerino bendrą savo balą, palyginti su praėjusių metų rezultatais, tačiau greta jų atsirado didesnę pažangą padariusių mokyklų, todėl, nors ir pelniusios daugiau taškų, šiek tiek nusileido žemyn.

Žinoma, drąsiai galima sakyti, kad Lietuva turi prestižinių mokyklų lyderių: dešimtuke 2014 m. lieka absoliučios pirmūnės – Vilniaus licėjus, Kauno technologijos universiteto gimnazija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Kauno ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos. Vis dėlto negalima paneigti, kad šios geriausios šalies ugdymo įstaigos išsirenka geriausius mokinius.

Vertinant kitų ugdymo įstaigų dvejų metų egzaminų rezultatus matyti, kad dalies jų įvertinimai kardinaliai skiriasi. Galima sakyti, tai ypač palietė mažesnes rajono mokyklas, kurių bendram įvertinimui ryškią įtaką gali padaryti kad ir menki kelių mokinių rezultatai. Pavyzdžiui, Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazija, pernai buvusi 24 vietoje, šiemet nusileido į 274 vietą. Šios gimnazijos VBE vidurkis nuo 60,71 balo 2013 m. nukrito iki 34,38 balo 2014 m. Panašus šuolis žemyn lydėjo ir Rokiškio r. Juodupės gimnaziją, kurios abiturientai, 2013 m. surinkę vidutiniškai 52,89 balo, šiame reitinge pelnė 35,30 balo.

Ryškūs svyravimai rodo, kad vienų metų VBE rezultatai priklauso nuo konkrečios abiturientų laidos – jų gabumų, asmeninės motyvacijos, indėlio ir atsakomybės, galbūt korepetitorių pagalbos. Ypač rajonų mokyklose į šį klausimą atsakyti padeda ir socialinė, ekonominė aplinka, kuri daro tiesioginę įtaką mokymosi rezultatams.

Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius pripažįsta sunkiai galintis rasti atsakymą į klausimą, kodėl ne tik jo vadovaujamos rajono gimnazijos, bet ir kitų „galingesnių“ mokymo įstaigų, net įsikūrusių miestuose, rezultatais kasmet gali kardinaliai skirtis.

Viena vertus, abiturientų laidos skiriasi savo gebėjimas, motyvacija ir lūkesčiais, kita vertus, juk dirba tie patys pedagogai, nors ir atnaujinantys savo dėstymo formas, taikantys tuos pačius mokymo metodus. Pasak direktoriaus, ypač rajono mokyklos susiduria su neišvengiamų aplinkybių įtaka: socialine aplinka, ekonominiais rodikliais, veikiančiais mokinių pasiekimus.

„Mes nuolat apie tai kalbame ir analizuojame įvairias galimybes. Tačiau reikia pripažinti laidų skirtingumą, socialinę aplinką, iš kurios tie mokiniai kilę. Įdomu ir svarbu išsiaiškinti, kodėl rezultatai šokinėja. Pavyzdžiui, norėdami atsakyti į šį klausimą esame analizavę mokinių pažangą nuo pat pradinių klasių, net aiškinomės, kuris mokytojas jiems dėstė. Neįžvelgėme net tendencijos, susijusios su konkrečių pedagogų darbu. Nebuvo taip, kad būtent to mokytojo ugdytiniai pasiekė gerų rezultatų, o kito – prastų“, – komentuoja Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijos direktorius A.Jakimavičius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.