Paklusnus socialdemokratų eilinis jau antrą kartą paskirtas finansų ministru. Aną kartą leidęs kolegoms puotauti maro išvakarėse, jis ir dabar rodo palankumą ne skaičiams, bet partijos pageidavimams.

Melavo apie tikrąsias finansų prognozes
Iš paskirtojo premjero Algirdo Butkevičiaus lūpų nuskambėjusi kandidato į finansų ministrus Rimanto Šadžiaus pavardė sukėlė šurmulį Lietuvos finansų rinkoje. „Ar jūs įsivaizduojate analogišką situaciją privačiame sektoriuje – kai artėjančią įmonės griūtį matantis finansų direktorius visiems meluoja apie gerus rezultatus ir lyg niekur nieko leidžia didinti algas, planuoti dideles investicijas? Kur toks „profesionalas“ būtų dabar, ar jis galėtų tikėtis gauti naują pasiūlymą tvarkyti kitos įmonės finansus?“ – paraleles tarp valstybės ir įmonės finansų tvarkymo brėžia vienas finansų analitikas.
Prieš penkerius metus R.Šadžius melavo visiems. Nors dabar jis ginasi tiesiog laikęsis susitarimo neskleisti nereikalingos panikos ir taip apsaugoti Lietuvą nuo staigios ekonomikos griūties, politikos senbuviai prisimena, kad nuo bauginančios tiesos ministras tada saugojo ne tiek tautą, kiek Seimo ir Vyriausybės narius. „2009 m. biudžetas buvo svarstomas ir sudarinėjamas lyg niekur nieko. Visi tradiciškai prašė daugiau negu pernai, o ministras ramiai traukė visų pageidavimus į biudžetą, kuris, kaip paaiškėjo iš karto po rinkimų, visiškai prasilenkė su realybe“, – prisimena 2004–2008 m. kadencijos Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbęs parlamentaras Rimantas Dagys.
Nei Seimo Biudžeto ir finansų, nei kiti komitetai, nei utopinius planus sudarinėjančios ministerijos nematė R.Šadžiaus stalčiuje saugiai užrakintų jo paties vadovaujamos ministerijos makroekonomikos specialistų parengtų prognozių apie netrukus užklupsiančią krizę. Ką ten prognozių – finansų sistemą valdantis žmogus negalėjo nežinoti, kad recesija daugumoje išsivysčiusių valstybių prasidėjo jau 2007 m., o Lietuvos ūkio augimas ėmė lėtėti 2008 m.
Vėliau, praėjus metams po rinkimų, R.Šadžius Socialdemokratų partijos tarybos posėdyje prisipažino, kad apie artėjančią krizę buvo nutylima sąmoningai, esą norint išlaikyti gyventojų pasitikėjimą bei užtikrinti lengvesnes skolinimosi užsienyje galimybes.
Dėl partinių susitarimų atsakingo finansininko reputaciją praradęs R.Šadžius dabar sulaukė atlygio – jis vėl paskirtas finansų ministru, nors iki Seimo pernai spalį rinkimų atrodė, kad politiko karjera jam nebegresia. 111-ta vieta socialdemokratų rinkimų sąraše buvo panašesnė į politikos užribį, o ne dosnų atlygį už bendrininkavimą. Tačiau kai išmušė valanda vėl formuoti Vyriausybę, socdemams nepavyko įkalbėti kelių kitų geidžiamų kandidatų valdyti finansų, ir galiausiai buvo prisimintas jau išbandytas bei lengvai sukalbamas partietis R.Šadžius.
Naujasis premjeras A.Butkevičius tikino, kad R.Šadžius per pertrauką tarp ministravimo smarkiai patobulėjęs. Tačiau finansų srityje jis nenuveikė nieko, kas bent kiek būtų atkūrę jo prarastą reputaciją: 52-ejų metų chemiko ir teisininko išsilavinimą turintis politikas, beje, anksčiau dar buvęs ir sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo viceministru, pastaruosius ketverius metus užsiėmė mokslo leidybos paslaugų įmonės verslo plėtra, studijavo teisės doktorantūroje, dėstė finansų kursus studentams.

Sieks teisingesnės mokesčių sistemos
„Prognozių“ paklaustas, ar dabar netrukdo dirbti tai, kad daugumai žmonių pirma asociacija, išgirdus jo pavardę, yra „melagis“, R.Šadžius nekantriai moja ranka ir siūlo: „Gal jau pamirškime tuos reikalus ar žiūrėkime į priekį.“
Ministro artimiausių kelerių metų matymo lauke – reformos, o svarbiausioji jų yra kompleksinė visos mokesčių sistemos pertvarka. „Jai jau pribrendome, didžioji dabar galiojančių mokesčių įstatymų dalis priimta 2002–2003 m., o per dešimtmetį mūsų ekonomikos sąlygos pasikeitė“, – argumentuoja jis, nepamiršdamas pridurti, jog Seimo rinkimų kampanija parodė, kad visuomenė pageidautų teisingesnės mokesčių sistemos.
Kaip R.Šadžius įsivaizduoja tą teisingesnę mokesčių sistemą ir kam ji dabar yra nepakankamai teisinga? „Įvairūs žmonės į teisingumo sąvoką deda skirtingą turinį. Mes turėsime sutelkti valstybės tarnautojų, privataus sektoriaus ekspertų, socialinių partnerių pajėgas ir pamėginti tokias pertvarkas, kurios būtų priimtinos visai visuomenei, kuo didesnei jos daliai“, – tipišką rinkimų kampanijos šūkį išdėsto pašnekovas. Jis sako tikįs, kad net ir tokiu prieštaringu klausimu, kaip progresinis apmokestinimas, pavyks rasti kompromisą net ir su liberalių pažiūrų žmonėmis.
Dar vienas ministro prioritetas – ES lėšų panaudojimo efektyvumas. „Į jį anksčiau nekreipėme pakankamai dėmesio, tačiau naujojoje ES finansinėje perspektyvoje lėšų kiekis mažėja, tad kiekvienas litas mums staiga darosi labai svarbus“, – aiškina R.Šadžius.
Taip pat jis ketina rimtai revizuoti valstybės investicijų programos principus. „Iki šiol sąnaudų ir naudos principas viešajame sektoriuje buvo taikomas per retai, o juk būtent per tokią prizmę turi būti vertinami ne tik privataus verslo, bet ir valstybės investuojami pinigai“, – įsitikinęs Finansų ministerijos vadovas.
Prisiminęs pirmąją R.Šadžiaus kadenciją, parlamentaras R.Dagys sako, kad ministras buvęs pakankamai kompetentingas spręsti problemas, jam buvo būdinga įsiklausyti į įvairių pusių argumentus. „Tai ne pats blogiausias iš visų mano matytų finansų ministrų – jis tikrai išprusęs, inteligentiškas, moka ne vieną užsienio kalbą. Bet visos šios savybės nieko nereiškia, jei finansų ministras yra populistas. Per pirmąją kadenciją R.Šadžius toks ir buvo. Tikėsimės, kad dabar klaidų nebekartos“, – viliasi politikas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.