BFL

Lietuvos knygų pirkėjai šiandien nėra labai išrankūs. Daugelis pageidauja lengvo turinio romanų, kuriuos skaitydami galėtų pailsėti.

Pagrindinis pokytis Lietuvos knygų rinkoje per šį dešimtmetį – gerokai sumažėjusi rimtų knygų leidyba ir jų pasiūla. Atviros Lietuvos fondui sustabdžius paramos knygoms programą, daugelis leidyklų komercializavosi ir pradėjo siūlyti pigesnius skaitalus. O rimtus sociologinius, istorinius, filosofinius veikalus leidžia vos viena kita leidykla.

Leidyklos “Tyto alba” direktorė Lolita Varanavičienė teigia, kad pasiūla priklauso nuo paklausos. Anot jos, pavyzdžiui, W.Somerset Maugham “Skustuvo ašmenys” prieš dešimt ir daugiau metų būtų buvusi itin populiari knyga, o šiandien ypatingo dėmesio nesulaukia. “Skaitytojų, besidominčių rimtąją literatūra, lieka vis mažiau, o net ir išsilavinę, intelektualūs žmonės dažniau renkasi lengvesnio turinio knygas, nes skaityti klasikinius veikalus neturi laiko. Ir tai pasaulinė tendencija. Pavyzdžiui, poezija jau niekada nebus leidžiama 10 tūkst. tiražu, kaip Bernardo Brazdžionio rinktinės”, – sako L.Varanavičienė. Jos nuomone, rimtoji literatūra tampa tiesiog pomėgiu.

Populiarėja pažintinė literatūra

Šiandien perkamiausių knygų viršūnėse karaliauja gyvenimo būdo knygos, pažintinė kelionių literatūra, populiariosios psichologijos skaitalai ir lengvo turinio romanai be painių išvedžiojimų ar nuodugnesnių pamąstymų. L.Varanavičienė apgailestauja, kad net tikroji beletristika traukiasi į užribį. Leidyklos “Versus aureus” direktorius Artūras Mickevičius priduria, kad per pastaruosius penkerius metus itin išpopuliarėjo plačiai visuomenei skirtos su sveikatos temomis susijusios knygos: apie diabetą, aplinkos poveikį sveikatai ar atskleidžiančios vaistų pramonės užkulisius. Mėgstami ir autoriai, kurie pažeria patarimų, kaip siekti tikslo, išgyventi asmenines krizes, tapti laimingam. “Tokių knygų poreikis gerėjant ekonominei situacijai turėtų atslūgti. Mat kuo sunkesnė padėtis visuomenėje, tuo žmonėms kyla daugiau klausimų ir jie ieško paprastų, suprantamų atsakymų. O štai pažintinių ir istorinių knygų perkamumas ir toliau turėtų didėti”, – dėsto A.Mickevičius.

Leidyklos “Mintis” projektų vadovė Neringa Jančiūtė teigia, kad domėjimasis istorine publicistika buvo didelis ir prieš septynerius metus, nemažesnis jis ir dabar. “Nemirštanti yra karo tema, kuri domina ne tik vyresnės kartos skaitytojus, bet ir jaunimą. Ypač knygos autorių, kurie patys dalyvavo įvairiuose įvykiuose, pavyzdžiui, sovietinės armijos karininkų ar žurnalistų, dirbusių karštuose taškuose. Tačiau mėgstamesnės patraukliai, populiariai ir suprantamai parašytos knygos”, – sako N.Jančiūtė.

L.Varanavičienę džiugina, kad šiuo metu kaip niekada išaugęs lietuvių autorių kelionių literatūros populiarumas. Pažintinės knygos, leidyklos “Tyto alba” direktorės nuomone, yra aukšto lygio ir įdomiai parašytos. Tad perskaitęs, pavyzdžiui, Eglės Aukštikalnytės-Hansen “Mama Afrika” ar Andriaus Užkalnio knygas apie Angliją, skaitytojas gali praplėsti savo geografinį supratimą ir sužinoti daug įdomių dalykų net neiškėlęs kojos iš namų.

Lietuvių autoriai – mėgstami

N.Jančiūtė sako, kad per pastaruosius trejus ketverius metus itin išpopuliarėjo rankdarbių knygos, kuriose atskleidžiama dekupažo, piešimo ant stiklo ar šilko technika, mokoma, kaip namie pasigaminti muilo, įsirišti knygą. Pasak leidyklos “Mintis” projektų vadovės, tokio žanro knygos labiau perkamos lietuvių autorių. Kaip, beje, ir pastaraisiais metais didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusios kulinarinės knygos. “Tai rodo kylantį visuomenės komforto lygį. Anksčiau buvo sunku įsivaizduoti, kad ne tik prancūzas, bet ir lietuvis gali parengti gerą receptų knygą. Be to, maistą gaminti tampa savotišku žaidimu”, – mano “Baltų lankų” leidyklos vadovas Saulius Žukas.

L.Varanavičienė sako, kad šiandien ir leidėjai, ir skaitytojai laukia naujų lietuviškų vardų. Knygų leidėja tikisi, kad jie tikrai ateis. Ir nors vis daugiau žmonių renkasi lengvesnio turinio knygas, tačiau, L.Varanavičienės nuomone, lietuviai yra skaitantys. “Bibliotekos apytuštės, o knygos brangios, tačiau žmonės jas perka ir skaito. Knyga Lietuvoje turi reputaciją, apie jas diskutuojama, jomis keičiamasi, o poreikis skaityti – tai šalies gyvybingumo įrodymas”, – apibendrina L.Varanavičienė.

Perkamiausios knygos

Kristina Sabaliauskaitė “Silva rerum” ir “Silva rerum2″ (“Baltos lankos”)
Haruki Murakami “1Q84″ Pirma ir antra knyga (“Baltos lankos”)
Andrius Užkalnis “Prijaukintoji Anglija” (“Baltos lankos”)
Gregory David Roberts “Šantaramas” (“Tyto alba”)
Filomena Taunytė “Ieškau tikro lietuvio” (“Tyto alba”)
Robert Rowland Smith “Pusryčiai su Sokratu” (“Tyto alba”)
Joanne Harris “Ledinukų bateliai” (“Versus aureus”)
Joanne Harris “Šokoladas” (“Versus aureus”)
John Virapen “Šalutinis poveikis: Mirtis” (“Versus aureus”)
Lina Jaruševičiūtė. “Dekupažas ir kitos dekoravimo technikos: 1001 idėja” (“Mintis”)

Šaltinis: Leidyklų informacija