Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad daugelis rinkėjų kaip ir prieš ankstesnius Seimo rinkimus yra nusivylę politikais, tačiau naujai susikūrusių partijų ar politinių judėjimų pažadais jau nebetiki.

„Tai, kad, apklausų duomenimis, rinkėjai nenusiteikę atiduoti savo balsų prieš pat rinkimus susikūrusioms partijoms ar judėjimams, – viena ryškesnių šių metų tendencijų. Nusivylę tokiais gelbėtojais, kokiais prieš ketverius metus prisistatė, tarkim, Tautos prisikėlimo partija, rinkėjai atsigręžia į labiau patyrusius ir patikrintus politikus“, – pastebi rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ rinkodaros direktorius Romas Mačiūnas.
Sociologas neabejoja, jog daugelis rinkėjų suprato, kad naujokais negalima pasitikėti, tad, liepos ir rugpjūčio mėnesiais atliktų apklausų duomenimis, daugiausiai respondentų balsuotų už Socialdemokratų partiją. Toliau rikiuojasi Darbo partija, “Tvarka ir teisingumas” bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
Vis dėlto sociologai pabrėžia, kad prieš šiuos Seimo rinkimus labai stipriai juntamas rinkėjų blaškymasis ir neapsisprendimas. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriaus dr. Vlado Gaidžio žodžiais, ankstesniais metais tarp kandidatų į Seimą buvo daugiau emocinės takoskyros, nulemtos rinkėjų simpatijų, o dabar jos kur kas mažiau, nors autoritetų politikoje visuomenė taip pat nemato. „Žmonės tokie sutrikę, kad visai nesvarbu, ar balsuoti už, pavyzdžiui, Darbo partijos atstovą, ar už Ireną Degutienę“, – teigia V.Gaidys.
„Nė viena politinė jėga neturi stipraus palaikymo, – antrina visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas. – Pastovesni tik konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir iš dalies socialdemokratų rinkėjai. Tad šiemet ypač sunku prognozuoti rinkimų rezultatus.“

Rinkėjai pikti ir nusivylę

Prieš artėjančius Seimo rinkimus ypač stipriai jaučiamas ir visuomenės nusivylimas. Kaip pastebi I.Zokas, jau pati rinkimų tema daugeliui žmonių sukelia pyktį. „Prieš aštuonerius ar daugiau metų apklausas politinėmis temomis atlikti buvo kur kas lengviau, o dabar į klausimą, už ką ketinate balsuoti, itin dažnai atšaunama, kad už nieką, nes visus politikus reikia iškarti“, – rinkėjų nuotaikas atskleidžia I.Zokas.
V.Gaidys sako, kad pastaruosius kelerius metus rinkėjai, išgirdę ir atvirą klausimą, kurį politiką geriausiai vertina, neturi ką atsakyti. Pamini tik prezidentę Dalią Grybauskaitę, nes daugiau politinėje arenoje nemato asmenybių. O štai 2008 m. išskirdavo Rolandą Paksą, Česlovą Juršėną, Viliją Blinkevičiūtę ir kitus.
Toks didesnės dalies visuomenės nepasitenkinimas parlamentarų ir ministrų darbu lemia, kad apie 30 proc. rinkėjų vis dar neapsisprendę, už kurį kandidatą atiduos savo balsą, ir maždaug tiek pat visai neketina balsuoti.
Beje, kaip paaiškėjo po bendrovių „Baltijos tyrimai“ ir „Vilmorus“ atliktų apklausų, nepalankiausiai šiuo metu vertinamas ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Net 70 proc. respondentų nepalankiai vertino ir europarlamentarą Vytautą Landsbergį bei Arūną Valinską. Toliau nepalankiausiai visuomenės vertinamų politikų sąraše rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcijai vadovaujantis Valdemaras Tomaševskis, Artūras Zuokas ir Ingrida Šimonytė.
Bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktų apklausų duomenimis, partijos „Drąsos kelias“ lyderė, buvusi teisėja Neringa Venckienė taip pat neturi didelio visuomenės palaikymo. Ją nepalankiai vertina net 40 proc. respondentų. O kaip paaiškėjo iš tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos apklausos, už „Drąsos kelią“ balsuoti planuoja vos 2,2 proc. respondentų. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-39) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.