Savaitgalį praėję savivaldybių tarybų rinkimai prasidėjo trečiadienį kilusiu dideliu skandalu dėl masinio balsų pirkimo Kaune. Kaip teigiama, trimis autobusais iš “bomžyno” suvežti balso teisę turintys asmenys turėję balsuoti už vieną socialdemokratų kandidatų. Per kelias kitas išankstinio balsavimo dienas analogiškų bandymų pirkti balsus užfiksuota dar maždaug dešimtyje savivaldybių.

Galima neabejoti, skandalų neišvengta ir pačią rinkimų dieną, sekmadienį. Kodėl? Todėl, kad visados, per visus rinkimus, balsai buvo, yra ir bus perkami. Skirsis tik pirkimo mastai ir vietovardžiai. Anksčiau autobusais “organizuotus rinkėjus” veždavo tik toliau nuo didmiesčių, taigi ir televizijos kamerų, esančiose savivaldybėse. Dabar ši mada atėjo ir į didžiuosius miestus. Anksčiau tuo užsiimdavo antraeilės, bet turtingos vieno žmogaus partijos, dabar tuo užsiima ir pagrindinės. Kodėl gi ne? Tikimybė įkliūti – nedidelė, tikimybė būti nubaustiems – dar mažesnė. O balsai, jų savininkams visiškai nereikalingi ir beverčiai, vis tiek ant žemės mėtosi. Nenusipirkti jų už kelis litus, pakankamus bambaliui su “zakuske” įsigyti, būtų politinė nuodėmė ir kvailystė.

Rinkėjų balsų pirkimas buvo užprogramuotas tą pačią dieną, kai Atgimimo ir valstybės atkūrimo euforijos apimti Konstitucija ir įstatymais suteikėme balso teisę visiems. Netgi tiems, kurie jos neprašė ir nenorėjo. Tuometinis euforiškas įsivaizdavimas, esą visa tauta vieningai pakilo už laisvę ir demokratiją, neleido pamatyti tikrovės – valstybę aktyviai atkūrinėjo gal tik trečdalis jos gyventojų. Jie laikui bėgant ir tapo visaverčiais Lietuvos piliečiais, sąžiningai mokančiais mokesčius ir ant savo pečių tempiančiais kitus du trečdalius, kurie slėpdami mokesčius (ar visai jų nemokėdami) parazituoja sveikosios visuomenės dalies sąskaita.

Tačiau mūsų rinkimų teisė vienodai sulygino ir sąmoningo piliečio, ir visuomenės parazito balsus. Teisę rinkti Lietuvoje riboja tik piliečio amžius ir psichinės sveikatos būklė. Bet ir šią “klaidą” profesionalūs žmogaus teisių gynėjai jau nori ištaisyti, aktyviai agituodami už balso teisės suteikimą protiškai neįgaliems žmonėms. Esą dabar šie diskriminuojami…

Šitaip, dangstantis kova dėl neva “žmogaus teisių” ir “visuotinės demokratijos”, sąmoningai iškraipoma pastarosios esmė. Mat demokratija nuo pat pradžių buvo ir yra sąmoningų, savarankiškų, už savo veiksmus atsakingų, tad ir atsakomybę už valstybės ar savivaldybės valdymą prisiimti galinčių piliečių valdžia. Būtent dėl šios priežasties, nuo pat atsiradimo antikinėje Graikijoje, balso teisė būdavo ir yra ribojama.

Kai teisę balsuoti gauna kiekvienas valkata ar kitoks visuomenės parazitas, tuomet demokratija virsta ochlokratija – minios valdžia. Vedančia, beje, kaip rodo tūkstantmetė Europos patirtis, tiesiu keliu į diktatūrą.