Artėjant rinkimams daugelyje partijų vėl didėja nepasitenkinimas lyderių veikla ir daugėja priekaištų, kad buvo nusigręžta nuo tikrosios partijos ideologijos. Tad spalio 14-osios rinkimai į Seimą taps rimtu iššūkiu daugelio partijų pirmininkų karjerai.

Konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio žodžiai, kad po šiųmečių rinkimų Tėvynės sąjunga (TS) turėtų laikytis atokiau nuo ideologinių nuostatų neturinčios vienos galimų rinkimų favoričių – Darbo partijos ir neiti su ja į porinkimines koalicijas, liko neišgirsti. TS pirmininkas Andrius Kubilius nė neatkreipė dėmesio į partijos garbės pirmininko nuomonę. Pasak vieno konservatoriaus, A.Kubilius laikosi nuostatos, kad profesorius lai šneka, o jis darysiąs tai, ką sumanęs.
“Niekada nesakyk “niekada”, – savo ir kai kurių partijos kolegų nuomonę pakomentavo ir Seimo narys konservatorius Saulius Pečeliūnas. – Aš manau, kad į priešrinkiminius pareiškimus iš viso nederėtų kreipti dėmesio. Tai tik propaganda. O po rinkimų gali tekti elgtis įvairiai – juk gali būti, kad galimi partneriai bus dar prastesni: paaiškės, kad “darbiečiai” ar socialdemokratai, kaip kalbėjo Česlovas Juršėnas, bene geriausia išeitis.”
Tiesa, Kauno konservatorius parlamentaras Rytas Kupčinskas įsitikinęs, kad TS turi laikytis V.Landsbergio nubrėžtų ideologinių standartų. Vis dėlto taip manančiųjų partijoje – mažuma.
“Šie rinkimai A.Kubiliui yra lemiami: jei TS bus pirma ar antra pagal gautų mandatų skaičių, premjeras pasiims visą partijos valdžią į savo rankas ir atsikratys visų partijos “talibų” arba visus tokius kitamanius užčiaups visiems laikams. O profesorius galės sakyti sveikinimo kalbas suvažiavimuose ir rašyti memuarus”, – teigia konservatorių užkulisių žinovas.
Tokiu pačiu išbandymu šie parlamento rinkimai taps ir Socialdemokratų partijos lyderiui Algirdui Butkevičiui, kuris iš aukščiausių LSDP pozicijų išstūmė ekskomunistus, į jų vietą susisodino senuosius socialdemokratus ir partiją kreipia tikrosios socialdemokratinės ideologijos link.
Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas sako, kad po LDDP ir LSDP susijungimo, kai prie LSDP vairo stojo Algirdas Brazauskas, socdemai buvo tapę liberalais. A.Butkevičius primena, kad liberalizmas sukėlė krizes ir senojoje Europoje, ir Lietuvoje. Tai, pasak jo, Lietuvos socdemai jau irgi supratę, tad dabar partija pritaria jo siūlomoms progresinių mokesčių bei nekilnojamojo turto apmokestinimo idėjoms.
Vis dėlto, jei LSDP rinkimuose liktų trečia, A.Butkevičius veikiausiai būtų nubuksuotas – po A.Brazausko mirties laukdami savo eilės “spardosi” net keletas pretendentų į lyderius. Į nugarą šnopuoja: Zigmas Balčytis, Gediminas Kirkilas, Milda Petrauskienė, Vilija Blinkevičiūtė, Bronius Bradauskas, Juozas Bernatonis, Irena Šiaulienė.
Dėl ideologinių nesutarimų praėjusią savaitę iš Liberalų sąjūdžio (LLS) pasitraukė ir politologas Algirdas Gricius. Jo nuomone, partija, būdama koalicijoje su konservatoriais, pamiršo, kas yra tikrasis liberalizmas. Nors LLS pirmininko Eligijaus Masiulio šansai sėkmingai dalyvauti rinkimuose ir išlikti partijos lyderio poste, regis, nepalyginti geresni nei Algio Čapliko ar Artūro Zuoko.

Artėjant rinkimams daugelyje partijų vėl didėja nepasitenkinimas lyderių veikla ir daugėja priekaištų, kad buvo nusigręžta nuo tikrosios partijos ideologijos. Tad spalio 14-osios rinkimai į Seimą taps rimtu iššūkiu daugelio partijų pirmininkų karjerai.
Konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio žodžiai, kad po šiųmečių rinkimų Tėvynės sąjunga (TS) turėtų laikytis atokiau nuo ideologinių nuostatų neturinčios vienos galimų rinkimų favoričių – Darbo partijos ir neiti su ja į porinkimines koalicijas, liko neišgirsti. TS pirmininkas Andrius Kubilius nė neatkreipė dėmesio į partijos garbės pirmininko nuomonę. Pasak vieno konservatoriaus, A.Kubilius laikosi nuostatos, kad profesorius lai šneka, o jis darysiąs tai, ką sumanęs.
“Niekada nesakyk “niekada”, – savo ir kai kurių partijos kolegų nuomonę pakomentavo ir Seimo narys konservatorius Saulius Pečeliūnas. – Aš manau, kad į priešrinkiminius pareiškimus iš viso nederėtų kreipti dėmesio. Tai tik propaganda. O po rinkimų gali tekti elgtis įvairiai – juk gali būti, kad galimi partneriai bus dar prastesni: paaiškės, kad “darbiečiai” ar socialdemokratai, kaip kalbėjo Česlovas Juršėnas, bene geriausia išeitis.”
Tiesa, Kauno konservatorius parlamentaras Rytas Kupčinskas įsitikinęs, kad TS turi laikytis V.Landsbergio nubrėžtų ideologinių standartų. Vis dėlto taip manančiųjų partijoje – mažuma.
“Šie rinkimai A.Kubiliui yra lemiami: jei TS bus pirma ar antra pagal gautų mandatų skaičių, premjeras pasiims visą partijos valdžią į savo rankas ir atsikratys visų partijos “talibų” arba visus tokius kitamanius užčiaups visiems laikams. O profesorius galės sakyti sveikinimo kalbas suvažiavimuose ir rašyti memuarus”, – teigia konservatorių užkulisių žinovas.
Tokiu pačiu išbandymu šie parlamento rinkimai taps ir Socialdemokratų partijos lyderiui Algirdui Butkevičiui, kuris iš aukščiausių LSDP pozicijų išstūmė ekskomunistus, į jų vietą susisodino senuosius socialdemokratus ir partiją kreipia tikrosios socialdemokratinės ideologijos link.
Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas sako, kad po LDDP ir LSDP susijungimo, kai prie LSDP vairo stojo Algirdas Brazauskas, socdemai buvo tapę liberalais. A.Butkevičius primena, kad liberalizmas sukėlė krizes ir senojoje Europoje, ir Lietuvoje. Tai, pasak jo, Lietuvos socdemai jau irgi supratę, tad dabar partija pritaria jo siūlomoms progresinių mokesčių bei nekilnojamojo turto apmokestinimo idėjoms.
Vis dėlto, jei LSDP rinkimuose liktų trečia, A.Butkevičius veikiausiai būtų nubuksuotas – po A.Brazausko mirties laukdami savo eilės “spardosi” net keletas pretendentų į lyderius. Į nugarą šnopuoja: Zigmas Balčytis, Gediminas Kirkilas, Milda Petrauskienė, Vilija Blinkevičiūtė, Bronius Bradauskas, Juozas Bernatonis, Irena Šiaulienė.
Dėl ideologinių nesutarimų praėjusią savaitę iš Liberalų sąjūdžio (LLS) pasitraukė ir politologas Algirdas Gricius. Jo nuomone, partija, būdama koalicijoje su konservatoriais, pamiršo, kas yra tikrasis liberalizmas. Nors LLS pirmininko Eligijaus Masiulio šansai sėkmingai dalyvauti rinkimuose ir išlikti partijos lyderio poste, regis, nepalyginti geresni nei Algio Čapliko ar Artūro Zuoko.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-37) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.