Į „Veido“ klausimus atsako politologas Mindaugas Jurkynas

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kaip Seimo rinkimų rezultatams gali atsiliepti tokie dalykai, kaip Rolandui Paksui suteikta teisė dalyvauti rinkimuose ar stulbinantis, kone dvigubas, Viktoro Uspaskicho ir jo Darbo partijos populiarumo šuolis?
M.J.: Partija „Tvarka ir teisingumas“ identifikuojama būtent su R.Paksu, tad jo dalyvavimas rinkimuose neabejotinai atsilieps rezultatui. Netgi dirbdamas Europos Parlamente jis nedingo iš viešosios erdvės, stengėsi būti matomas. Darbo partijos populiarumo didėjimą lėmė ne koks V.Uspaskicho fenomenas, o nuoseklus darbas. Tarkime, važiuodamas per Vilnių nematau jokios kitos partijos, tik Darbo, reklaminius plakatus. Beje, po rinkimų jie buvo vieninteliai, kurie savo plakatuose padėkojo rinkėjams. Darbo partija ir jos padėjėjai su savo įvaizdžiu dirba labai nuosekliai ir kryptingai.
Kaip žinome, dalis Lietuvos rinkėjų yra keistoki ir nemato nieko smerktino nei R.Pakso apkaltoje, nei dar nebaigtoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje, nei kituose prieštaringuose šių dviejų politikų veiksmuose.
Kita vertus, nemanau, kad būtent šios dvi partijos rudenį bus pagrindiniai Seimo rinkimų žaidėjai. Taip, nuo jų šis tas priklausys, bet lemiamą žodį tars ne jos.
VEIDAS: O kurios partijos tuomet bus svarbiausios?
M.J.: Lietuvoje į priešrinkimines partijų populiarumo apklausas reikia žiūrėti tik kaip į tam tikras tendencijas. Visą laiką pamirštama, kad jos rodo, kiek partija gali surinkti balsų daugiamandatėje apygardoje, kurioje išrenkama tik pusė Seimo narių. Antra pusė išrenkama tiesiogiai, vienmandatėse apygardose, kurių apklausų mes neturime. Nuo seno žinome, kad vienmandatėse apygardose valdo dvi partijos – socialdemokratai ir konservatoriai.
Be to, vienmandantės apygardos labai veiksmingai pristabdo naujokų patekimą į Seimą. Jeigu prisiminsime 2008-ųjų rinkimus, tai Arūno Valinsko šou žvaigždžių partija vienmandatėse sugebėjo laimėti tik tris vietas Seime.
Tad akivaizdu, kad pagrindinės dvi partijos vienmandatėse tradiciškai gaus daugiausiai vietų, ypač tose savivaldybėse, kuriose konservatoriai ir socdemai turi tvirtas pozicijas. Kitaip tariant, per šiuos Seimo rinkimus tikrai nereikia iš anksto nurašyti konservatorių – manau, apie 22–25 Seimo mandatus jie susirinks be vargo.
Iš esmės Lietuvoje, kaip ir visoje Vidurio Rytų Europoje, formuojasi keturių penkių nuolatinių parlamentinių partijų sistema. Dvi jų būna didesnės, atstovaujančios dviem poliams – kairiajam ir dešiniajam, bei aplink besisukančios partijos – liberalai, žalieji, dar kas nors. Būtent nuo jų neretai priklauso porinkiminė dėlionė. Darykime prielaidą, kad po Seimo rinkimų socialdemokratai išlaikys pirmaujančią poziciją, o Darbo partija, kaip anksčiau, eis su jais į koaliciją. Bet tada kiltų klausimas, ar jiems neprireiks trečio partnerio.