Lietuvos partijų kultūra nuo vakarietiškosios nuotolusi šviesmečiais: iki savivaldybių rinkimų likus pusantro mėnesio, dauguma partijų programų dar neparengusios, o kai kurios iš viso ketina apsiriboti deklaracijomis pagerinti savivaldą ir žmonių gyvenimą.

Tradiciškai prieš rinkimus “Veidas” pradeda analizuoti juose dalyvaujančių partijų potencialą, rinkimų pažadus ir galimybes. Suskirstę partijas į grupes pagal jų ideologijas ir veiklos pobūdį, skelbsime septynių rašinių ciklą, kurį užbaigsime save išsikėlusių kandidatų apžvalga.
Vertindami partijų pasirengimo rinkimams profesionalumą ir intelektinį potencialą, didžiausią dėmesį skiriame rinkimų programoms – ką jose žadama nuveikti, ar programinės nuostatos yra realios, ar jas įmanoma įgyvendinti savivaldybių tarybų politikams. Tačiau iš visų aštuonių šiame numeryje pristatomų partijų galutines rinkimų programas jau yra parengusios tik dvi – Lietuvos rusų sąjunga (LRS) ir Rusų aljansas (RA). Rinkimams rimtai besiruošianti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) kol kas yra parengusi išsamią ir įtaigią programą Šalčininkų savivaldybei, tačiau dar tebederina kitų 10 savivaldybių, kurias šiemet šturmuoja, programas.
Užbėgdami už akių žvilgtelėjome, ar rinkimų programas jau yra parengusios tos partijos, kurių ketinimus analizuosime vėlesniuose “Veido” numeriuose. Paaiškėjo, kad net rimčiausios Lietuvoje politinės jėgos – parlamentinės partijos – savivaldos rinkimams ruošiasi atmestinai. Politikoje šiuo metu lyderiaujantys konservatoriai bendrą vasario 27 d. vyksiančių rinkimų programą tvirtins sausio pabaigoje, tada bus baigtos derinti ir konkrečios programos atskiroms savivaldybėms.
Politikos senbuviai socialdemokratai bendrą programą jau skelbia, o pažadai atskirų savivaldybių rinkėjams taip pat bus baigti rengti tik sausio pabaigoje. “Tvarka ir teisingumas” taip pat jau skelbia politines deklaracijas bendrojoje šiems rinkimams skirtoje savo programoje, tačiau planai atskirose savivaldybėse vis dar derinami. Darbo partija tiek bendrąją, tiek atskirų savivaldybių programas žada paskelbti šią savaitę. Liberalų sąjūdis prieš kurį laiką pradėjo socialinį projektą “Veikli savivalda”, kuriame pirminiai ekspertų siūlymai pildomi piliečių pastabomis, kaip pagerinti konkrečių savivaldybių rinkėjų gyvenimą, – jos pagrindu per sausį ir ketinama parengti rinkimų programą. Liberalų ir centro sąjunga bendrąją programą jau skelbia, o ketinimus atskirose savivaldybėse žada pranešti iki sausio vidurio.

Gerai organizuotos politinės jėgos nėra

Sociologas, tyrimų bendrovės “Vilmorus” vadovas dr. Vladas Gaidys sako negalintis nieko pasakyti apie pirmajame savivaldybių rinkimams skirtame “Veido” straipsnyje pristatomų partijų populiarumą – jos pačios individualių tyrimų neužsakinėja, o per visuotinius nuomonės tyrimus “Vilmorus” klausia tik dėl tų partijų, kurios turi savo atstovų Seime. Iš pirmosios partijų grupės šiuo metu didžiojoje politikoje dalyvauja tik Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), turinti tris atstovus parlamente ir vieną – Europos Parlamente. Ją apklausose nuolatos remia panašus, svyruojantis apie 2–3 proc., rinkėjų skaičius.
Kitų nuomonės tyrimo bendrovių apklausose dar šmėžuoja ir prieš beveik dvejus metus įkurtos Žemaičių partijos pavadinimas – ją remia apie 1 proc. visos Lietuvos rinkėjų. Bet gali būti, kad daugelyje Žemaitijos savivaldybių sąrašus keliančią partiją vietoje parems kur kas daugiau rinkėjų – lygiai kaip ir LLRA, jau ne vienuose rinkimuose laiminčią absoliučią daugumą balsų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose bei surenkančią įtakai daryti pakankamą mandatų skaičių Vilniaus mieste.
V.Gaidys pabrėžia, kad pirmąsias išankstines prognozes, kaip savivaldybių rinkimuose seksis kuriai partijai, bus galima išvysti tik prieš pat rinkimus, kai bus klausiama žmonių nuomonės dėl visų užsiregistravusių ir reikalingus dokumentus iki nustatytos datos sugebėjusių pristatyti partijų. Praėjusią savaitę jų liko 23, kai iš sąrašo buvo išbraukta rinkimuose norėjusi dalyvauti, bet Teisingumo ministerijai duomenų apie registruotą narių skaičių nepateikusi Žemaitijos partija.
Politologas Alvidas Lukošaitis stebisi, jog kol kas negirdėti ir nematyti, kad rinkimams rimtai ruoštųsi iki šiol nežinomos Žemaičių, Respublikonų, Pensininkų partijos. “Juk jau matėme pavyzdžių Lietuvoje: laimėti čia gali bet kas, bet svarbu ryškiai įsirėžti į rinkėjų sąmonę, įkalti jiems į galvą savo ypatingumą, skirtumą nuo kitų politinių jėgų, kažką aiškiai ir artikuliuotai pažadėti. Tačiau tarp šių rinkimų naujokų tokios gerai organizuotos politinės jėgos nėra”, – tvirtina ekspertas. Dėl to jis daro išvadą, kad minėtos partijos ir nepuoselėja rimtų ketinimų imti valdžią.
Politologė Jūratė Novagrockienė antrina, kad naujoms, nežinomoms partijoms varžytis šių metų rinkimuose bus dar sunkiau nei paprastai, nes nepriklausomi save išsikeliantys kandidatai greičiausiai bus tokių marginalinių, neretai radikaliai kalbančių politinių jėgų, o ne politikos senbuvių tradicinių partijų konkurentai.
Dėl to specialistė prognozuoja, kad šiemet vargu ar bepasikartos Kauno partijų Lietuvos laisvės lygos (LLA) ir “Jaunosios Lietuvos” (JL) ankstesnių metų sėkmė. “Be to, šių partijų lyderiai lyg ir prarado savo radikalumą – Vytautas Šustauskas visuomenės akyse liko labiau juokdariu nei kovotoju, o besifilmuojantis, sportuojantis Stanislovas Buškevičius tapo panašus į šoumeną”, – sako polotologė.
A.Lukošaitis priduria, kad šios dvi partijos taip ir nevirto rimtomis politinėmis organizacijomis, kurios turėtų aktyvius padalinius kituose Lietuvos regionuose, nes jos buvo ir tebėra tik vieno žmogaus tribūna. Be to, net ir radikalūs politikai turi sugebėti rimtai dirbti, pasiekti ir visuomenei parodyti konkrečių rezultatų, o du minėti politikai iki šiol pasižymėjo tik garsiomis kalbomis arba spalvingomis akcijomis.

Sėkmės neprognozuoja

Patys šių partijų lyderiai su tokiu vertinimu nesutinka ir vardija savo nuveiktus darbus. V.Šustauskas pasakoja per vadovavimo Kaunui pusmetį 2000 m. neleidęs grąžinti savininkams nė vieno namo, kol nebuvo suteiktas kitas būstas ten gyvenantiems žmonėms, tapęs pirmuoju miesto vadovu, kuris atsisakė priedo prie algos, išsprendęs badavusių bankrutuojančio “Inkaro” gamyklos darbininkų problemą. “Be to, per 25 metus politikoje aš atlikau milžinišką darbą demokratijai: savo įsimintinomis akcijomis išmokiau lietuvius nebijoti protestuoti, streikuoti ir garsiai reikšti savo nepasitenkinimą”, – savimi žavisi politikas.
O S.Buškevičius kalba apie savo ryškiausią darbą – jis apskundęs teismui Kauno savivaldybės tarybos sprendimą įsteigti lošimo namus kultūros paveldo saugomame kino teatre “Daina”. “Tai buvęs akivaizdus korupcijos pavyzdys. Vieną kartą taryba balsavo prieš leidimą įrengti kazino, o po kurio laiko, kai su politikais jau padirbėjo verslininkai, dauguma balsavo už”, – piktinasi tarybos narys.
A.Lukošaitis sutinka, kad daugumos neturinčių radikalių politikų reikia tiek Seime, tiek savivaldybėse. “Jie – atsvara, opozicija daugumai, stebi ją ir kontroliuoja. Jų uždavinys – atverti pūlinius, garsiai apie juos kalbėti. Tačiau tokiam darbui atsidavimo, nuoseklumo, pajėgios komandos reikia ne mažiau, nei dirbat daugumoje. Deja, Lietuvoje apie radikalių opozicionierių nuoseklumą galime tik pasvajoti”, – vertina politologas.
“Veido” pašnekovai kol kas nesiima vertinti atgimstančios Respublikonų partijos ambicijų – per mažai apie ją informacijos, jokių viešų pareiškimų, nėra ir programos. Partijos pirmininkas Valerijus Pečiulevičius pasakoja, kad po jos steigėjo Kazimiero Petraičio mirties kelerius metus partija merdėjo, tačiau dabar keletas aktyvistų nutarė ją atgaivinti. “Pavadinimas geras, reputacija nesugadinta – kam kurti kažką naujo”, – dėsto dabartinis vadovas. Pasak jo, bus sudaryti trys sąrašai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kuriuose – verslininkai, sportininkai, norintys tapti politikais ir prisidėti prie miestų ūkio tvarkymo.
Pensininkų partijos, kuri ketina kandidatuoti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Šakių ir Vilkaviškio rajonuose, šansai vertinami skeptiškai. “Jau būta nesėkmingų bandymų nešti pensininkų vėliavą. Tačiau šis elektoratas, nors ir aktyvus rinkėjas, dažniausiai renkasi didžiąsias partijas”, – sako A.Lukošaitis.
Žemaičių partija teoriškai galėtų turėti neblogų šansų – ji kalba apie vietos žmonių vertybes, interesus, tad savivaldybių rinkimai jai yra palanki terpė. Juolab kad sumažėjo painiavos, kai iš rinkimų iškrito Žemaitijos partija, – dvi žemaičių partijos atsirado steigimo stadijoje, po vienu stogu netilpus keliems ambicingiems lyderiams. “Bet žemaičiai – atsargūs, pasvarstantys, kažin ar jie taip ir puls prie naujų, konkrečių darbų dar nenuveikusių politikų”, – svarsto J.Novagrockienė.
Lygiai kaip žemaičių nesutarimai, rinkėjus trikdo ir rusų tautinei mažumai atstovaujančios dvi politinės partijos – Lietuvos rusų sąjunga (LRS) ir Rusų aljansas (RA). Pastaroji aktyvi tik Klaipėdoje, kur šiuo metu turi tris mandatus ir gali tikėtis panašaus populiarumo šiemet. LRS sąrašus kels Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine – tačiau politologai abejoja, ar jiems pavyks laimėti daugiau, nei dabar turimi penki mandatai, nes didelė konkurencija su LLRA ir tuo pačiu RA. “Apskritai, jei sugebėtų numaldyti savo ambicijas ir susivienyti, bendra lenkų ir rusų partija taptų reikšmingu Lietuvos politikos žaidėju, bet dabar – viskas atvirkščiai”, – tvirtina A.Lukošaitis.
LLRA porgnozuojama stabili, metai po metų Vilniaus krašte pasikartojanti sėkmė. Tačiau politologai abejoja, ar pasiteisins šios partijos užmojai valdžią išplėsti ir Elektrėnuose, Molėtuose, Druskininkuose, Zarasuose.

Požiūris į programas – nerimtas
Kodėl valdžios siekiančios partijos vis dar nėra parengusios pagrindinio dokumento – programos su savo vizija ir idėjomis, ką darys tuose miestuose ir miesteliuose, kurių vadovais pretenduoja tapti?
“Veido” kalbintų politinių jėgų vadovai tvirtino, kad programos rengiamos neva kaip tik dabar ir sausio pabaigoje rinkėjai jas jau galės nagrinėti.
Šiuo metu programas turi LRS ir RA, o LLRA jau ne tik parengė, bet ir išspausdino spalvotą leidinį lenkų kalba Šalčininkų rajono gyventojams, kuriame ne tik išdėstyta bendra partijos ideologija, bet ir išvardyti konkretūs suplanuoti darbai kiekviename rajono miestelyje. Deja, kitoms savivaldybėms LLRA programų dar nėra parengusi. “Dėl Šalčininkų mums buvo lengva – daug metų ten dirbame, mintinai žinome vietines problemas. O kituose rajonuose, ypač tuose, kur rinkimuose dalyvaujame pirmą kartą, mūsų žmonės turėjo pirma įsigilinti, apibendrinti”, – paaiškina partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.
“Nežinau, kodėl ir kada partijos susigalvojo, kad programos yra nesvarbios ir jų niekas neskaito. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo ką kita”, – sako politologė J.Novagrockienė.
Pasak jos, Vakaruose yra priešingai: gerokai iki rinkimų partijos pradeda viešai kartoti savo manifestus, pagrindinius pažadus, stengiasi rasti kodus, kurie pabrėžtų jų skirtumus nuo kitų politinių jėgų. Nedovanotina nepagarba rinkėjams ji laiko partijų poziciją savivaldos rinkimams pateikti bendrą ideologinę savo programą. “Čia turėtų būti pristatomi konkretūs darbai, identifikuojamos problemos, kurios kiekviename mieste skirtingos”, – pabrėžia politologė.
“Programų neturėjimas – amžina Lietuvos politikos bėda. Tai liudija prastą partijų organizacinę struktūrą, silpną intelektinį potencialą. Jos žino viena: norime valdžios. Jūs ją mums duokite, o tada jau nuspręsime, ką su ja daryti”, – kritikuoja A.Lukošaitis.
Jo tokia padėtis nestebina. Politologas cituoja prieš keletą metų Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atliktą tyrimą apie Lietuvos partijų potencialą tolimesniuose nuo centrinių būstinių kampeliuose. “Atvirai sakant, rezultatai liūdinantys: dauguma žmonių pagyvenę, jiems nesvarbu, kokiai partijai priklausyti, – keista, kad partijos apskritai dar funkcionuoja”, – pabrėžia ekspertas.

Boxas

“Veido” ekspertai vertina partijų programas
Lietuvos rusų sąjunga – 4,5 balo
Vyrauja gana abstraktūs pažadai. Pradedama nuo Konstitucijos, baigiama šūkiais. Tezės gana tikslios, nukreiptos į rusų tautinę grupę. Teiginys, kad partijos kandidatai – darbo žmonės, rodo, kokio elektorato tikimasi. Programa gana demagogiška. Matyti, kad, remiantis viešujų ryšių abėcėle, bandyta sudėlioti keletą rinkiminės retorikos minčių, apeliuojant į rinkėją, sukalbant maldą apie korupciją, suveliant keletą antikonstitucinių, bet akivaizdžiai populistinių intarpų.

Politinė partija Rusų aljansas – 5,5 balo
Programa jau gerokai konkretesnė, dokumentas šiek tiek geriau artikuliuotas. Atsižvelgiama į Klaipėdos miesto ir jo gyventojų poreikius. Tačiau neišryškinti prioritetai, per daug problemų, programa per ilga. Yra nerealių teiginių, pažadų, kurių vietos valdžia negali įvykdyti. Pavyzdžiui, užtikrinti papildomo ugdymo efektyvumą, remti aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus, kovoti su nusikalstamumu. Matyti, kad partija suvokia konkrečios savivaldybės problemas, bet jai stinga politinės patirties. Tai deklaracijų sankaupa, kurią ketinama pateikti nereikliam rinkėjui.

Lyderių citatos prie portretų
Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas Vytautas Šustauskas
“Kaunas taps miestu, kuriame arba bus įgyvendinta reali savivalda, arba prasidės revoliucija. Miesto reikalus turi tvarkyti miestiečių išrinkti tarybos nariai, o ne Vyriausybės pienburniai, vis mėginantys įvesti tiesioginį valdymą. Ligoninių, mokyklų, troleibusų ir autobusų parkų jungimas – tai reikalai, dėl kurių turi spręsti miesto bendruomenė.”

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis
“Kol kas esame regioninė partija, bet jau per šiuos rinkimus turime ambicijų tapti nacionaline: savo kandidatus iškelsime 11 savivaldybių. Tęsiame jau pradėtus konkrečius projektus – statome vaikų darželius, socialinius centrus, remontuojame gatves, įrengiame jų apšvietimą, pereiname prie biokuro katilinėse. Juk savivaldos politikų veikla ir yra tam, kad patogesnis būtų kasdienis vietos žmonių gyvenimas.”

Lietuvos pensininkų partijos pirmininkas Vytautas Kadžys
“Ilgai laukėme ir tikėjomės, kad kažkuri partija vykdys savo pažadus rūpintis pensininkais – deja, tokių neatsirado, todėl dabar rinkimuose dalyvaujame patys. Daugelį pensininkų problemų gali spręsti ir vietos valdžia: tai viešojo transporto lengvatos, palankesnė sveikatos priežiūros įstaigų tvarka. Nesijungsime į jokias frakcijas – būsime atidūs ir priekabūs valdančiųjų stebėtojai.”

Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas Sergejus Dmitrijevas
“Savivaldybių tarybos turi aktyviau naudotis savo teisėmis spręsti vietos žmonių reikalus. Palaikysime aktyvių piliečių iniciatyvas, stengsimės uždrausti naujas statybas poilsio zonose, ginsime rusų tautybės žmonių teises įgyti visapusį išsilavinimą gimtąja kalba, inicijuosime Rusijos kultūros ir informacijos centro steigimą, sieksime aktyvesnės socialinio būsto plėtros.”

Partijos “Jaunoji Lietuva” pirmininkas Stanislovas Buškevičius
“Pirmas uždavinys – palengvinti verslininkų gyvenimą: tik sukūrę naujų darbo vietų, surinkdami daugiau mokesčių, turėsime iš ko spręsti visus kitus kultūros, sporto, miesto tvarkymo reikalus. Plėtosime Kauno, kaip upių sostinės, koncepciją. Išliksime nepriklausomi, todėl balsuosime tik pagal savo sąžinę, atidžiai stebėsime valdančiųjų koalicijų veiklą dėl korupcinių veiksmų.”

Politinės partijos Rusų aljanso pirmininkė Tamara Lochankina
“Pseudopatriotiniai lozungai mums nepriimtini – manome, kad daug ir sąžiningai dirbantis žmogus Lietuvoje gali gerai gyventi, nepriklausomai nuo tautybės. Klaipėdoje ir toliau rūpinsimės vaikų darželių remontu, nakvynės namų plėtra, ramiu dialogu su politine dauguma spręsime rusų mokyklų problemas. Skatinsime ir pritarsime idėjoms, kurios stiprina Klaipėdos, kaip jūrinio miesto, įvaizdį.”

Respublikonų partijos pirmininkas Valerijus Pečiulevičius
“Mūsų sąrašuose – bendraminčiai iš verslo ir sporto pasaulio. Atsibodo iš šalies stebėti, kaip miestų politikai daro nesąmones, visiškai nesitardami su gyventojais. Stadionai statomi miestų centruose, kurie ir taip užsikimšę, o priemiesčiuose tvyro plynės, šilumos ūkiai neįsileidžia alternatyvios energetikos. Skatinsime vaikų ir paauglių sporto mokyklų kūrimą.”

Žemaičių partijos pirmininkas Egidijus Skarbalius
“Dauguma mūsų partijos narių – jauni žmonės, dar nenusivylę Lietuva ir norintys ją pakeisti. Mūsų vertinimu, turi išaugti savivaldybių tarybų įtaką – vietos politikai kur kas geriau už sostinėje sėdinčius žmones žino, kaip mieste optimizuoti mokyklų, ligoninių, policijos skyrių tinklą. Beje, mes nedalyvausime partiniuose žaidimuose, vien dėl įtakos padidinimo nesijungime su kitomis partijomis.”