Vaidotas RŪKAS

„INVL Asset Management“ Investicijų valdymo  departamento direktorius

Po praėjusiais metais viso pasaulio dėmesį prikausčiusių įvykių, kurie pakeitė politinę situaciją ir į kuriuos reagavo rinkos, 2017-ieji kol kas atrodo kiek ramesni. Regis, gana netikėtų pernykščių pokyčių virtinė pirmąjį šių metų ketvirtį buvo šiek tiek sustabdyta, o pirmasis žingsnis buvo rinkimai Nyderlanduose, kuriuos laimėjo nuosaikūs valdantieji, taip išvengdami „Nexit“.

„Finansų rinkos taip pat gana greitai apsiprato su naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymų stiliumi, tad nustojo taip jautriai reaguoti į kiekvieną tekstą jo tviterio paskyroje. Netgi priešingai, naujojo prezidento kadencija finansų rinkose prasidėjo itin pozityviai. Stebint naujausias tendencijas atrodo, kad šiemet, kaip ir pernai, politinių įvykių netrūks, tačiau labai tikėtina, jog veiksmas persikels į Europą.

O štai akcijų rinkose po nedidelio stabtelėjimo sausio mėnesį tęsėsi augimo tendencijos. Nepaisant solidžios, beveik 5 proc. grąžos išsivysčiusiose rinkose vien per pirmąjį metų ketvirtį, dar didesnę bendrą grąžą generavo besivystančių rinkų akcijos. Atskiras besivystančių šalių rinkas šiek tiek pristabdė pasikoregavusi naftos kaina, tačiau apskritai šių rinkų grąža didėjo.

Obligacijų rinkos dalyvių gana greitas JAV centrinio banko (FED) sprendimas dar šių metų kovą pakelti palūkanas taip pat neišgąsdino. Europoje šių metų pradžioje buvo galima pastebėti pirmąsias infliacijos užuominas didžiausiose euro zonos valstybėse, bet artimiausiu metu iš Europos centrinio banko (ECB) aktyvių veiksmų nesitikima.

Balandžio pabaigoje dėmesio centre bus rinkimai Prancūzijoje, vėliau ateis eilė rinkimams Vokietijoje. Be abejo, iš pagrindinių Europos antraščių nedingsta ir „Brexit“, kuriam formaliai pradžia duota kovo pabaigoje, tačiau, tikėtina, derybos užtruks net keletą metų.

Rinkos ir Lietuva

Ką šie pokyčiai reiškia mums? Lietuvos banko duomenimis, daugiausiai Lietuvos gyventojų profesionalams valdyti patikėto finansinio turto yra pensijų fonduose: praėjusių metų pabaigoje ši suma antros pakopos pensijų fonduose siekė 2,49 mlrd. eurų, o pinigus juose kaupė 1,25 mln. gyventojų. Taigi vieno gyventojo šiuose pensijų fonduose turima vidutinė suma siekė beveik 2 tūkst. eurų.

Lietuvos banko informacija (2016 m. „Lietuvos antros ir trečios pakopos pensijų fondų bei KIS rinkos apžvalga“) taip pat rodo, kad šalies antros pakopos pensijų fondai daugiau kaip 40 proc. lėšų 2016 m. pabaigoje buvo investavę į įmonių akcijas. Likusią dalį sudarė įmonių ir vyriausybių vertybiniai popieriai bei pinigai ir indėliai.

Įdomu panagrinėti ir investicijų pasiskirstymą įvairiose šalyse: jau minėta Lietuvos banko apžvalga rodo, kad praėjusių metų pabaigoje į Lietuvą buvo nukreipta beveik ketvirtadalis, į JAV – daugiau kaip penktadalis šalies antros pakopos pensijų fondų investicijų. Likusį „pyragą“ išsidalijo daugiausia Europos šalys – Latvija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Švedija ir Lenkija, taip pat Japonija. Dar beveik 30 proc. investicijų buvo kitose šalyse. Žinoma, per pirmąjį šių metų ketvirtį investicijų paskirstymas galėjo pasikeisti, tačiau bendras tendencijas šie skaičiai turėtų atspindėti.

Vadinasi, pokyčiai pasaulinėse rinkose aktualūs ir kaupiantiesiems mūsų šalies pensijų fonduose, nes jie vienaip ar kitaip jose dalyvauja, ir ypač akcijų rinkose – į jas daugiau ar mažiau investuojančiuose pensijų fonduose lėšas praėjusių metų pabaigoje kaupė beveik 92 proc., arba 1,15 mln., šalies gyventojų, dalyvaujančių antros pakopos pensijų fonduose. Jiems turime gerą žinią: šių metų tendencijos rodo, kad pirmasis ketvirtis akcijų rinkoms buvo pozityvus.

Dar svarbiau tai, kad ilgalaikiai pensijų fondų rezultatai atspindėjo pasaulio ūkio augimo tempus. Antros pakopos akcijų pensijų fondai per pastaruosius penkerius metus (2012–2016 m.) pasiekė vidutiniškai 9,5 proc. metinį prieaugį. Nedaug atsiliko ir vidutinės akcijų dalies fondai, vidutiniškai uždirbę 6,7 proc., o mažos akcijų dalies – 5,6 proc. Ne ką prasčiau sekėsi ir konservatyviems, tik į valstybių obligacijas investuojantiems fondams, kurie šiuo laikotarpiu uždirbo vidutiniškai 2,8 proc.

Pensijų fondai Lietuvoje veikia daugiau kaip 12 metų, o dalis jų savo vertę nuo įkūrimo jau padvigubino.

Ko laukti?

Pradėdami šiuos metus prognozavome, kad šiemet žemos palūkanų normos Europoje kurį laiką dar gali išlikti. Manome, kad ši prognozė galioja ir toliau, tačiau situacija gali keistis, jei žaliavų kainos šoktelės ir sukels ar bent paskatins infliaciją. Naftos kaina jau metų pradžioje atsispyrė nuo dugno. Jei ja paseks ir maisto kainos, Europos centrinis bankas neišvengiamai turės kelti palūkanų normas. Prie palūkanų normos kilimo gali prisidėti ir atsigaunanti paskolų rinka.

Tikėtina, kad šiemet tęsis dar pernai prasidėjęs lūžis besivystančių šalių rinkose. Besivystančios rinkos iš dalies dėl naftos kainos didėjimo, iš dalies dėl gerėjančio politinio klimato šiose šalyse, taip pat dėl žemų akcijų įvertinimų praėjusių metų pradžioje atsispyrė nuo dugno ir, tikėtina, toliau augs. Ši palanki aplinka turėtų atsispindėti ir gyventojų pensijų fondų sąskaitose. ■