Lietuva užsiliūliavusi saviaupgaule, kad parodėme pasauliui mokantys išbristi iš krizės, ir nieko daugiau nereikia daryti. Toks kelias labai pavojingas.

Aušra Lėka

Lietuvos ekonomika įžengia ne tik į Naujuosius metus, bet ir į naują ekonomikos ciklą. „Ekonomika pasiekė prieškrizinį lygį, įstojame į euro zoną, prasideda naujo ES finansavimo laikotarpio projektų finansavimas, verslas atranda naujas eksporto rinkas, nes dėl geopolitinių priežasčių Rusijoje ir dėl menko euro zonos atsigavimo buvo priverstas plėsti eksporto geografiją. Vyksta dideli struktūriniai pokyčiai, ir jie pozityvūs“, – vertina Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Tačiau viena po kitos visos Lietuvos ir tarptautinės institucijos (išskyrus Lietuvos finansų ministeriją) mažina ateinančių metų Lietuvos BVP augimo prognozes. Tiesa, net ir sumažintas numatomas BVP augimas (priklausomai nuo institucijos optimizmo – nuo 2,4 iki 3,4 proc.) vis tiek yra vienas didžiausių tarp ES šalių.

Bet spurtuoja ir kitos šalys, tad žengti lėtai ar juo labiau trypčioti vietoje rizikinga, juolab ir dabar konkurencinėje kovoje pralaimime net 40-iai pasaulio ir penkiolikai ES valstybių. Kas stabdo mūsų proveržį?

Pažanga ženkli. Bet ar pakankama?

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda pradeda nuo teigiamų skaičių: lyginant BVP gyventojui pagal perkamosios galios indeksą per dešimtmetį ES padarėme didelį šuolį ir priartėjome prie ES vidurkio. Pralenkėme septynias šalis – Estiją, Lenkiją, Latviją, Vengriją, Kroatiją, Rumuniją, Bulgariją, lipame ant kulnų graikams ir portugalams. Jei lyginsime kartu su Lietuva 2004 m. ES papildžiusį naujokių dešimtuką, mūsų BVP gyventojui išaugo daugiausiai. Tiesa, tik skaičiuojant pagal perkamąją galią: atmetus kainų skirtumus, estų BVP gyventojui beveik 30 proc. didesnis, o jo augimo tempai spartesni nei mūsiškio. Sparčiausi BVP augimo tempai tarp baltijiečių pastaruosius porą metų buvo Latvijoje.

Pagal kitą svarbų rodiklį – nedarbo lygį esame 20-i tarp 28 ES šalių, užimdami prastesnę poziciją nei latviai ir estai.

Pagal valstybės skolą Baltijos šalys kitų europiečių kontekste atrodo labai pavyzdingos, bet jų trejetuke Lietuva, deja, trečioji. Tarp baltijiečių pagal daugelį parametrų (taip pat ir galimybę įsivesti eurą) likome treti.

Pasaulio ekonomikos forumo Konkurencingumo indekse esame stabilūs vidutiniokai – dabar 41-i tarp 144 šalių. Su estais čia esame skirtingose „svorio kategorijose“ – jie 29-i. Latviai šalia mūsų, 42-i, tačiau mums per porą metų pavyko pasistūmėti keturiomis pozicijomis, o jie sugebėjo net trylika. Toks jų spurtas kelia abejonę, kad gal ir mums, kaip latviams, ištiktiems krizės reikėjo skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo. Bet ir nesigręžiojant atgal atrodo, kad ir šiandien reformomis jų nelenkiame.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.