BFL

Atsižvelgęs į rinkos dalyvių pasiūlymus, Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija pakoregavo maksimalius tarifus, nuo kurių priklausys bankų, draudimo bendrovių, vertybinių popierių rinkos ir kitų finansų institucijų įmokos už jų priežiūrą. Siūlomiems tarifams, o kartu ir tvarkai, pagal kurią už priežiūrą mokėtų pačios prižiūrimos institucijos, dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, jau derinimų pradžioje dauguma rinkos dalyvių sutiko, kad priežiūros finansavimas pačių rinkos dalyvių lėšomis – paplitusi pasaulinė praktika, tačiau iki šiol nesutarta, kiek konkrečiai finansų institucijos prie to turėtų prisidėti.

“Džiugu, kad konstruktyvios pastarųjų savaičių diskusijos davė vaisių. Mes atsižvelgėme į daugumą rinkos dalyvių pasiūlymų, o jie, manau, suprato mūsų argumentus, todėl pasiekėme finišo tiesiąją. Iš esmės viskas sutarta, liko tik kelios techninės detalės, – sakė V. Vasiliauskas.

Pagal rinkos dalyviams pateiktą galutinį variantą, bankams ir kredito unijoms siūloma maksimali įmoka už priežiūrą per metus sudarytų 0,017 proc. vidutinio metinio turto. Draudimo bendrovių atskaitymai negali būti didesni kaip 0,26 proc. Lietuvoje pasirašytų draudimo įmokų. Įmokos už priežiūrą šalies finansų maklerio įmonėms negali būti didesni kaip 1 proc. metinių pajamų, valdymo bendrovėms – 0,005 proc. valdomo turto.

Nustatant maksimalių įmokų dydžius, įvertintos priežiūros sąnaudos, atsižvelgta į prižiūrimų institucijų rinkos dalį, riziką ir reikšmę šalies finansų sistemos stabilumui, įvertintas rinkos dalyvių pajėgumas mokėti įmokas.

Pagal pasiūlytą modelį, didžiausias krūvis tenka bankams. Jų įnašas už priežiūrą esant maksimalioms įmokoms sudarytų apie 72 proc. visų lėšų, surenkamų iš rinkos dalyvių. Tačiau Lietuvoje bankų sektoriui priklauso ir didžiausia dalis – net 94 proc. – viso finansų sistemos turto.

Naujas priežiūros finansavimo modelis ir tarifai teikiami kartu su įstatymų pataisomis, pagal kurias ketinama įvykdyti platesnę finansų institucijų priežiūros pertvarką – prie Lietuvos banko prijungti Vertybinių popierių ir Draudimo priežiūros komisijas. Tikimasi, kad Seimui priėmus šias pataisas dar šį rudenį, Lietuvos bankas perims ne tik draudimo ir vertybinių popierių rinkos dalyvių priežiūrą, bet ir kai kurias Vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijas, t. y. prižiūrės, ar finansų institucijos tinkamai teikia paslaugas vartotojams, nagrinės pastarųjų skundus.

Tiesa, skaičiavimai rodo, kad, net ir nustačius siūlomas maksimalias įmokas, bent pirmaisiais metais iš rinkos dalyvių planuojamų surinkti lėšų (apie 17,2 mln. Lt) neužteks padengti jų priežiūros išlaidoms. Todėl mažiausiai 2,6 mln. litų Lietuvos bankas turės skirti iš savo biudžeto.

“Privalome dirbti efektyviai. Sutelkę finansų institucijų priežiūrą į vienas rankas, turėsime realių galimybių ne tik pagerinti finansų institucijų priežiūros kokybę, bet ir nemažai sutaupyti. Todėl, optimizavę jungiamų valstybinių priežiūros institucijų veiklą, ieškosime galimybių kitais metais finansų rinkos dalyviams nustatyti mažesnes įmokas nei siūlomos maksimalios”, – tikino V. Vasiliauskas.

Konkrečias įmokas su kiekvienu iš prižiūrimų finansų sektorių Lietuvos bankas derins atskirai. Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, ilgainiui rizikingesni, todėl daugiau priežiūros reikalaujantys rinkos dalyviai mokės didesnes, mažiau rizikingi – mažesnes įmokas už priežiūrą.

Modelis, kai už priežiūrą moka patys rinkos dalyviai, paplitęs Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Estijoje ir kitose ES šalyse. Lietuvoje šiuo metu taip finansuojama draudimo bendrovių priežiūra.