Kartu su vasara gardžių ir sveikų uogų sezonas nesibaigia. Rudenį sunokstančios uogelės ne tokios saldžios, daugelio jų vienų daug nesuvalgysi, bet visos sukaupusios didelį kiekį organizmui naudingų medžiagų.

Spanguolės – natūralus konservantas ir vaistas

Spanguolių rieškučiomis į burną neįsibersi kaip žemuogių ar aviečių, nes šios rudeninės uogos rūgščios, todėl sutraukia burną. Tačiau uogienėms ir net mėsos patiekalams jos suteikia puikų skonį. Be to, padeda išvengti daugelio ligų, kai kurias tampa lengviau įveikti.

• Saugo nuo infekcijų. Spanguolės padeda išvengti šlapimo takų infekcijų, nes jose yra medžiagos, kuri neleidžia bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės. Taip pat ji trukdo daugintis bakterijoms burnos ertmėje.

• Padeda išvengti streso. Mokslininkai nustatė, kad spanguolėse yra labai daug antioksidantų, kurie užkerta kelią širdies ligoms ir kai kurių rūšių vėžiui. Be to, apsaugo nuo streso sukeliamų padarinių. Mat stresas sutrikdo natūralią antioksidantų gamybą organizme.

• Mažina cholesterolio kiekį. Spanguolėse gausu flavonoidų ir polifenolių, kurie mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Tad padeda išvengti aterosklerozės ir infarkto.

• Padeda organizmui atsigauti po antibiotikų dozės. Jeigu gėrėte antibiotikų, kurie silpnina imunitetą, paskui kelias savaites valgykite spanguolių uogienę, gerkite šių uogų sultis, nes jos puikiai padeda atkurti žarnyno mikroflorą, stiprina organizmą.

• Sukaupia daug mineralinių medžiagų ir vitaminų. Spanguolės turi labai daug įvairių mineralinių medžiagų: magnio, fosforo, kalcio, jodo, geležies, vario, mangano. Organizmui mineralinės druskos reikalingos ne mažiau nei kitos maistinės medžiagos, nes jos reguliuoja medžiagų apykaitą ir virškinimą. Taip pat šiose uogelėse yra vitaminų B1, B2, E, P, šiek tiek karoteno.

• Ne visiems naudingos. Spanguolėse yra organinės rūgšties, dėl kurios uogos ilgai negenda, apsaugo uogienes, daržoves nuo rūgimo, tačiau ši medžiaga gali paaštrinti skausmus sergantiesiems skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, kepenų ligomis. Tad tokiems žmonėms nereikėtų valgyti daug spanguolių ir gerti jų sulčių.

Natūralus maisto konservantas

Spanguolės vadinamos natūraliu konservantu, nes puikiai apsaugo įvairius produktus nuo gedimo. Raugiant kopūstus įbėrus saujelę šių uogų, jie nepradės pūti. Jei į uogienės stiklainį įmesite kelias spanguoles, žiemai išvirtos uogos ilgiau stovės, o į obuolių sultis įpylus šiek tiek spanguolių sulčių jos nepradės rūgti. Kaip konservuojamoji medžiaga veikia spanguolių rūgštis – benzenkarboksirūgštis.

Ruoškite atsargas vasarai

Spanguolės ilgai išsilaiko nesugedusios, tačiau jeigu norite šiomis uogomis gardinti mėsą ar uogienes vasarą, jų užsišaldykite arba išsidžiovinkite. Taip pat galima suberti į stiklainį, užpilti šaltu vandeniu ir padėti vėsioje vietoje. Taip laikomos spanguolės būna tokios pat, kaip ką tik nuskintos.

Naudinga bruknių lapų arbata

Nuo daugelio ligų labai gerai padeda bruknių lapų arbata. Ji nėra gardi, bet paskaninti galima bruknių lapelius sumaišius su aviečių šakelėmis, džiovintomis erškėtuogėmis. Bruknių arbata padeda viduriuojant, varo šlapimą, skatina tulžies išsiskyrimą, žadina apetitą. Po stiklinę tris kartus per dieną jos rekomenduojama gerti sergant inkstų ir tulžies pūslės akmenlige, reumatinėmis ligomis ar podagra, įvairiais artritais. Bruknių lapus geriausia rinkti spalio ir lapkričio mėnesiais, kai nuskinamos uogos.  Vasarą skinti lapai džiovinami patamsėja.

Šaltalankio uogose – stiprybės užtaisas

Šaltalankio uogos skaniausios po pirmųjų šalnų. Tada jos būna saldžiarūgštės, lengviau atsiskiria nuo šakelių. Jų minkštime daug aliejaus, todėl jos nebijo šalčio, užšaldytos gerai išsilaiko iki pavasario, nepraranda nei skonio, nei vertingųjų medžiagų.

• Kodėl verta valgyti šaltalankio uogas? Jose ypač daug vitamino C, taip pat vitaminų P, B1, B2, K, E, folio rūgšties, karoteno, angliavandenių, organinių rūg

• Saugo nuo peršalimo ir uždegimo. Šaltalankio uogose esantys biologiškai aktyvūs junginiai veikia riebalų apykaitą, šalina iš organizmo cholesterolio perteklių, stabdo aterosklerozę. Taip pat skatina virškinamojo trakto veiklą, saugo organizmą nuo peršalimo ir uždegimų.

• Gerina nuotaiką ir lytinį aktyvumą. Šaltalankiuose nemažai serotonino, kuris teigiamai veikia žmogaus emocinę būseną, reguliuoja lytinį aktyvumą, padeda organizmui priešintis infekcijoms, spartina kraujo krešėjimą, normalizuoja kraujospūdį.

• Kuo ypatingas šaltalankių aliejus? Jis gydo žaizdas ir malšina skausmą. Šaltalankių aliejų po vieną arbatinį šaukštelį gerti du kartus per dieną labai naudinga nusilpusiems ligoniams. Manoma, kad vartojant šaltalankių aliejų dingsta stenokardijos priepuoliai, normalizuojasi arterinis spaudimas. Šaltalankio aliejumi gydomi ir odos nudegimai, įvairios žaizdos, nušalimai, pragulos.

• Stebuklingos sultys. Šių uogų sultys labai gerai padeda įveikti avitaminozę. Taip pat padeda atsigauti po įtempto fizinio ir protinio darbo, patirto streso. Be to, reguliuoja medžiagų apykaitą. Daug šaltalankio uogų sulčių rekomenduojama gerti, kai smarkiai kraujuoja dantenos. Prieš geriant jas reikėtų atskiesti vandeniu ir paskaninti medumi.

Aliejaus ir sulčių nesunku pasigaminti patiems

Šaltalankio uogas sumalkite ir išspauskite sultis. Į litrą sulčių reikėtų įdėti 800 g cukraus. Išpilstytas į indelius, jas laikykite vėsioje vietoje. Išspaudos, kurių lieka išspaudus uogas, naudojamos aliejui gaminti. Jas plonai paskleiskite ir gerai išdžiovinkite. Tada sumalkite ir užpilkite rafinuotu aliejumi. Stiklinei maltų išspaudų reikia dviejų stiklinių aliejaus. Taip paruoštą aliejų laikykite tris savaites tamsioje kambario temperatūros patalpoje. Paskui aliejų nukoškite ir supilstykite į iškaitintus indelius. Juos reikėtų laikyti tamsioje vietoje.

Vitaminingos ir gardžios erškėtuogės

Erškėtuogių arbata ypač sveika ir skani. Taip pat iš jų galima spausti sultis, gaminti nuovirus, sirupus. O prisirinkti erškėtuogių reikėtų suskubti iki stipresnių šalnų, mat pakąstos šaltuko jos ne tokios vertingos. Naudingiausios tos, kurios yra visiškai prinokusios, bet kietokos, raudonai oranžinės spalvos.

• Išsiskiria vitamino C kiekiu. Erškėtuogėse yra karoteno, vitamino E, B1, B2, K, daug lengvai pasisavinamo kalcio, fosforo, magnio, geležies, kalio, sieros, natrio. Tačiau bene labiausiai erškėtuogės vertinamos kaip puikus vitamino C šaltinis. Dvi trys erškėtuogės turi visą žmogui reikalingą vitamino C dienos normą.

• Padeda atgauti jėgas. Kadangi erškėtuogėse daug įvairių medžiagų, jos puikiai pagelbsti, kai pakerta nuovargis, suteikia jėgų, padeda užmigti. Taip pat reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda gydant kepenų ligas, aterosklerozę, inkstų uždegimą ir akmenligę, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Nuo seno žinoma tulžį varanti erškėčių savybė.

• Saugo nuo peršalimo ligų. Erškėtuogėse esančios medžiagos turi uždegimus stabdančių savybių, todėl tai puiki priemonė saugantis peršalimo ligų. O susirgus jos padeda greičiau pasveikti. Be to, šios uogos didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms.

• Stiprina organizmą. Erškėčių vaisiai stiprina kraujagysles, padeda išvengti dantenų kraujavimo. Manoma, kad dažnai kramtant žalias erškėtuoges galima sulėtinti parodontozės vystymąsi. Be to, jos gerina virškinimą, pagreitina žaizdų gijimą, padeda greičiau suaugti lūžusiems kaulams.