„Blogo oro nėra, yra tik bloga apranga“, – tokiu šūkiu verta vadovautis dairantis rudeninių pramogų Lietuvoje. O jų netrūksta: nuo žygių auksiniais lapuočių miškais ir pelkėmis, atsisveikinimo su paukščiais iki ekskursijų padangėse ar festivalių miestuose.

Pirmieji rudens ženklai – ilgėjantys šešėliai, pažeme besisklaidantys rūko draiskalai ir kaip iš kiauro kibiro prapliumpantys šalti lietūs – pradeda grasinti netrukus Lietuvoje įsiviešpatausiančiu tamsiuoju ir drėgnuoju metų laiku. Tačiau mūsų pašnekovai tikina, kad net rudenį neverta apsiavus vilnones kojines ir iki nosies susisupus į pledą murksoti dienų dienas prie televizoriaus ar kompiuterio, ir kaip susitarę siūlo pakilus nuo patogios sofos keliauti į gamtą.

„Visiems gaila praeinančios vasaros nerūpestingo linksmumo, tačiau ruduo suteikia ne mažiau įdomių galimybių pramogauti. Juolab tokios pramogos nedaug ir kainuoja, o padovanoja gausybę teigiamų emocijų, išvėdina galvą ir padeda užsigrūdinti žiemos sezonui. Taigi būtent dabar metas vienos ar kelių dienų žygiams gamtoje, nakvynėms palapinėje, bulvių kepimui lauže, paukščių palydėtuvėms. Norisi daugiau komforto? Galima išsinuomoti kemperį arba pakilti skrydžiui karšto oro balionu“, – vardija žygeivė Rasa Sakalauskaitė.

Žvilgsnis iš paukščio skrydžio ir pelkių akivarų

Vieni gražiausių rudens vaizdų atsiveria pakilus į paukščio skrydį sraigtasparniu, sklandytuvu, parasparniu ar karšto oro balionu. O kur įdomiausia pasižvalgyti? „Auksinis ruduo gražiausias savo spalvomis, taigi verta pasižvalgyti ten, kur daug ryškių kontrastų – plyti vandens telkiniai, stūkso pilys ir daug spalvingų miškų. Šalia Vilniaus įspūdingai atrodo Neries slėnis, Trakų pilis su šalia telkšančiais ežerais, šalia Birštono ir Prienų – Nemuno vingiai, įrėminti geltonų bei raudonų miškų, miškingos ir ežeringos Molėtų apylinkės“, – vardija Oreivystės centro karšto oro baliono pilotas Ramūnas Navalinskas ir priduria, kad romantikos rytiniams skrydžiams suteikia ir lengvas it šydas rūkas, vietomis besidraikantis ant žemės, vietomis prigesinantis liepsnojančias klevų spalvas.

Ne mažiau romantiškesni, kartais net nežemiški vaizdai keliautojų laukia pelkėse ankstyvą rytą ar saulei leidžiantis. „Vaivorykštiniai voratinklių ir rasos karoliai, spanguolių smaragdai, rūko skraistės ir brandžios burgundiško vyno, šokoladinio aksomo augmenijos spalvos kontrastuoja su grėsmingais styrančių sausuolių letenomis, blyksinčiais akivarais ir keista šešėlių žaisme. Kartais šmėsteli piktai klykiančių gervių pulkelis ar stirnų šeimyna. Man atmintyje pabunda visos pasakos ir baisiosios lietuvių sakmės apie raganas ir laumes. Netikėtai keistai sucypus paukščiui esu ir fotoaparatą iš rankų į balą išmetusi“, – dalijasi nepamirštamais įspūdžiais Rasa.