Žmonės visas virusų sukeltas kvėpavimo takų ligas mėgsta vadinti gripu. Nors peršalimo ligų simptomai atrodo panašūs, iš tiesų ligos skiriasi, mat jas sukelia skirtingi mikroorganizmai, todėl ir gydymo priemonės bei galimos komplikacijos nesutampa.

Šiųmetis rugsėjis atnešė sergamumo gripu ir ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis bangą. Sergamumas šiomis ligomis pamažu ėmė didėti antrąją rugsėjo savaitę ir yra didesnis nei pernai rugsėjį. O kai lyginame šių bei praėjusių metų rugsėjo mėnesio rezultatus su dar ankstesniais metais, aiškėja, kad tokio didelio sergamumo gripu bei kvėpavimo takų infekcijomis iki tol nebuvo. Panašus kaip dabar sergamumo lygis Lietuvoje anksčiau būdavo pastebimas tik lapkritį, gruodį ar sausį.

Manoma, kad minėtos ligos greičiau nei įprasta plinta todėl, kad tarp mūsų “tebevaikšto” pandeminis gripas, vadinamas A(H1N1). Stebima ir kitų gripo atmainų. Tiesa, epideminio lygio sergamumas gripu nepasiekė, mat gripo epidemija skelbiama, kai dešimčiai tūkstančių gyventojų tenka daugiau nei šimtas sergančiųjų. Šiuo metu vidutiniškai Lietuvoje minėtomis ligomis serga 40 žmonių iš 10 tūkst. gyventojų, Kauno apskrityje šis skaičius siekia 60.
Šiuo atžvilgiu Lietuva nėra išskirtinė: gripu ir ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis dažniau sergama ir kitose Europos šalyse.

Šiuo metu Lietuvoje gripas bei ūmios kvėpavimo takų infekcijos labiausiai plinta tarp jaunų žmonių: moksleivių, vaikų. Nepasakyčiau, kad šiųmetis gripas mažiau agresyvus ar kad žmonės prie jo labiau prisitaikę: gripas mėgsta išprovokuoti lėtines ligas ir, kiek teko kalbėtis su pediatrais, jų eiga esti sunkesnė.

Patartina saugotis

Gripo ypač turi saugotis sergantieji lėtinėmis ligomis, taip pat tie, kurių silpnas imunitetas arba kurie vartoja imunitetą slopinančius vaistus. Gripo komplikacijų gali kilti ir seniems, ir jauniems. Pirmiausia gali nukentėti tas organas, kurio lėtine liga sergama, todėl gripas gali baigtis ir mirtimi.

Gripas – rimta liga, todėl nereikia į jį numoti ranka: susirgus būtina laikytis lovos režimo ir tinkamai gydytis.

Sukelia epidemijas ir pandemijas

Gripą sukelia influenza virusas, kaip ir daugelis jo “giminaičių”, sugebantis greit mutuoti, todėl pasirengti gripo epidemijoms gana sunku. Iki šiol nesutariama dėl vakcinos nuo gripo veiksmingumo, mat žmogų paskiepijus nuo vienos gripo viruso atmainos, jis gali užsikrėsti kita. Persirgus gripu imunitetas susidaro tik tos struktūros virusui, kuriuo žmogus buvo užsikrėtęs.

"Veido" archyvas

Gripo epidemijos gali kartotis kas dvejus metus ar šiek tiek rečiau, tačiau pavienių susirgimų pasitaiko kasmet. O štai pandemijos, kokia buvo pernai, kyla kartą kas keliasdešimt metų ir per keletą metų, pandeminiu gripu persirgus didžiajai daliai gyventojų bei įgijus imunitetą, nurimsta.

Gripas yra užkrečiama liga, todėl žmonių susibūrimo vietose – viešajame transporte, darbo kolektyvuose, prekybos ir ugdymo įstaigose įsiviešpatauja labai greit. Pakanka susidurti su sergančiu gripu asmeniu, ir netrukus (dažniausiai po 2–5 dienų) galite pajusti pirmuosius šios klastingos ligos simptomus. Gripo, kaip ir kitais virusais, užsikrečiama oro lašeliniu būdu nuo sergančiojo, be to, nuo įvairių aplinkos daiktų (durų ir langų rankenų, laiptų turėklų, lifto mygtukų, indų ir kitų daiktų, prie kurių lietėsi gripu sergantis žmogus). Todėl būtina ne tik vengti kosinčių ir čiaudinčių asmenų draugijos, bet ir dažnai plautis rankas.

Peršalo ar gripuoja?

Žmonės dažnai visas panašiais požymiais pasireiškiančias kvėpavimo takų ligas vadina vienodai. Vieni visada sako susirgę “peršalimu”, kiti teigia pasigavę gripą. Verta prisiminti: jei jūsų liga prasidėjo kosuliu ir čiauduliu, tai greičiausiai ne gripas. Varvanti nosis nėra gripo požymis, nors vėliau, ligai įsismarkavus, gali prisidėti  ir sloga.

Gripo sukėlėjai, priešingai nei peršalimo ligas sukeliantys virusai, gali išplisti į plaučius, smegenis, inkstus, širdį ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Žmonės dažnai neįvertina gripo pavojingumo ir mėgina ligą pravaikščioti. Jie ne tik pasitarnauja infekcijos plitimui, bet ir rizikuoja sulaukti rimtų komplikacijų. Ypač gripas pavojingas vaikams, senyviems žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema silpna.

Gripo simptomai

Liga prasideda netikėtai: staiga pakyla aukšta temperatūra (gali būti aukštesnė nei 39 laipsnių), pasireiškia viso kūno silpnumas, krečia šaltis, skauda galvą, sąnarius ir raumenis. Žmonės jaučiasi taip, tarsi jiems kažkas laužytų kaulus.

Parausta akys, žmogus ima kosėti (čiaudėti pradedama vėliau arba iš viso nesloguojama). Kartais gripas pasireiškia neįprastais simptomais: žmogų gali pykinti, jis gali vemti, viduriuoti ar, pakilus ypač aukštai temperatūrai, net pradėti kliedėti. Sloguoti ir “šlapiai” kosėti pradėdama tik maždaug trečią ligos dieną. Maždaug tiek dienų laikosi aukšta temperatūra. (Jei sergant gripu po pirmosios temperatūros bangos ji vėl staiga pakyla, tai gali reikšti, kad prisidėjo antrinė bakterinė infekcija, prasidėjo komplikacijos).

Sergant gripu organizmas stipriai apnuodijamas, virusas pažeidžia kvėpavimo takus.

Kaip gydytis

Šis klastingas virusas pakenkia kvėpavimo takų epitelį, pažeidžia smulkiųjų kraujagyslių sieneles, gali pažeisti nervų sistemą, o patekęs į kraują apnuodija visą organizmą. Dėl to gali pradėti trikti širdies ir kitų organų bei sistemų darbas.

Jei po savaitės gydymo ir tariamo pasveikimo pajuntate staigų atkrytį, galima įtarti prasidėjus komplikacijas. Pavyzdžiui, ligonis gali susirgti virusinės ar bakterinės kilmės plaučių uždegimu, sinusitu, ausų uždegimu, net širdies raumens, smegenų uždegimu. Todėl labai svarbu susirgus laikytis režimo ir tinkamai bei laiku gydytis.

Susirgus virusinėmis kvėpavimo takų ligomis, tarp jų ir gripu, nereikia skubėti vartoti antibiotikų. Jie virusų neveikia, šių medikamentų gali prireikti tik gydant antrines bakterines infekcijas. Kas kita, jei silpnas imunitetas: tokiems žmonėms gydytojai gali skirti profilaktinį gydymą antibakteriniais vaistais, kad išvengtų bakterinių gripo komplikacijų. Tik jūsų gydytojas gali nuspręsti, ar reikia antivirusinių vaistų. Beje, jie efektyviausi ligos pradžioje.

Kaip padėti savo organizmui

Nepaisydami to, sergate gripu ar kitomis vadinamosiomis peršalimo ligomis, gerkite daug skysčių – atsiskiedus kraujui, sumažėja virusų išskiriamų toksinų koncentracija. Nesistenkite mažinti žemesnės nei 38,5 laipsnio temperatūros, nes ligų sukėlėjai “sudega” tik esant aukštai temperatūrai. Taip pat reikėtų gerti vitamino C.

Labai naudingi papildai su rausvažiedėmis ežiuolėmis (jos stiprina imunitetą); baltojo gluosnio žieve (mažina skausmą bei karščiavimą); apskritalapėmis saulašarėmis (lengvina atsikosėjimą); siauralapių gysločių lapais (pasižymi antimikrobiniu ir raminamuoju poveikiu); eukaliptų lapais (stiprina imuninę sistemą).

Naudingi ir papildai, į kurių sudėtį, be ežiuolių ir kitų gydomosiomis savybėmis pasižyminčių augalų, įeina vitaminas C, cinkas, selenas. Taip pat naudingos čiobrelių arbatos (lengvina atsikosėjimą, pasižymi antimikrobiniu veikimu).