Praėjusį mėnesį vidutinės elektros kainos biržoje paaugo visose Baltijos šalyse, o Suomijoje šoktelėjo beveik penktadaliu. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“ praneša, kad vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržose Lietuvoje ir Latvijoje pakilo 4,4 proc., o Estijoje – 8,6 procento.

„Vidutinės Baltijos šalių elektros energijos kainos augimui didžiausią įtaką darė nukritęs vandens lygis Latvijos hidroelektrinių rezervuaruose. Suomijos kainų zonoje jos augo dėl remonto darbų atominėse elektrinėse, – aiškina „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas. – Pastaraisiais mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina svyruoja labai smarkiai.“

Laisvojoje Lietuvos ir Latvijos elektros rinkoje vidutinė kilovatvalandės (kWh) kaina rugpjūtį buvo vienoda – 17,72 cento. Estijoje ji paaugo iki 15,01 ct/kWh, o Suomijoje – iki 15 ct/kWh. Lyginant vidutines elektros energijos kainas su 2012 m. rugpjūčio duomenimis, jos Estijoje šiemet pakilo 8,3 proc., Suomijoje – 13,9 proc., Latvijoje – 0,2 proc., o Lietuvoje nukrito 5,2 procento.

Remiantis dabartinėmis prognozėmis, vidutinė rugsėjo mėnesio kaina turėtų išlikti panaši į rugpjūčio, nors šiuo metu matomas ženklus augimas. Ateinančiomis savaitėmis lietus turėtų pakelti vandens lygį Latvijos hidroelektrinių rezervuaruose ir vidutinės mėnesio elektros kainos turėtų grįžti į rugpjūtį stebėtą lygį. Prasidėjus šildymo sezonui, kuomet pradės veikti kogeneracinės elektrinės, numatomas elektros kainų mažėjimas.
Prognozuojama, kad vėjo energijos gamyba Švedijoje ir Danijoje išaugs ir galės daryti įtaką vidutinėms šalių elektros kainoms. Vandens lygis Švedijos ir Norvegijos hidroelektrinių rezervuaruose rugpjūtį išliko vidutiniškai 13 proc. žemesnis nei vidutinis daugiametis. Tačiau rugsėjį laukiami krituliai situaciją turėtų pataisyti.

Elektros kainoms didelę įtaką rugpjūtį darė ir kilę neramumai Artimuosiuose Rytuose. Žaliavinė nafta praėjusį mėnesį palaipsniui augo, kol mėnesio pabaigoje pasiekė 114 JAV dolerių už barelį ribą. Per mėnesį jos kaina pakilo 5,9 procento.

Taršos leidimų kaina augo ketvirtą mėnesį iš eilės – ilgiausiai nuo 2008 metų. Mėnesio pabaigoje jų kaina siekė 15,78 lito už toną. „Enefit“ analitikai prognozuoja, kad ateinančiais mėnesiais taršos leidimų kaina turi didesnę tikimybę augti nei mažėti.

Akmens anglies kainos 2014-iesiems sumažėjo iki 82,8 JAV dolerio (217,20 lito) už toną. Iš viso žaliavos kaina per mėnesį nukrito 1,7 procento.