Lietuviškas komercinis kino repertuaras vėl artėja prie nepadoriai rekordinio tempo – keturių premjerų kiekvieną penktadienį, neskaičiuojant specialių seansų ir renginių. Tiesa, gausėjanti kiekybė tikrai nereikš trokštamos kokybės, tad savo filmą laisvalaikiui patartina rinktis atsargiai. Rugpjūtį ne sykį teks klausti: ar gali būti dar blogiau?

Bet pradėkime nuo gerų dalykų, ne viskas atrodo beviltiškai. Peterio Jacksono į žvaigždes pakeltas Pietų Afrikos režisierius Neillas Blomkampas nenuspėjamai originaliai stveria šiemet du kartus jau stebėtą gyvenimo pabaigos Žemės planetoje idėją (“Užmirštieji”, “Žemė – nauja pradžia”). Futuristinėje veiksmo dramoje “Eliziejus” turtuoliai paspruko į prabanga tviskančią ir rankomis nulipdytą naują planetą, nuniokotą ir perkrautą Žemę palikdami pasmerktųjų varguolių mūšiams. Tačiau nelaimingieji trokšta susigrąžinti lygybę ir teisybę, o tikslo link juos veda lemtingai darbe susižeidęs ir tik savaitę gyventi turintis pilietis.
Išmintingas scenarijus, energinga veiksmo momentų dinamika, stulbinami specialieji efektai, griežtą amžiaus cenzą atitinkantis turinys ir galinga aktorių šutvė (rimtus vaidmenis mėgstantis Mattas Damonas + seniai matyta Jodie Foster + talentingiausias brazilas Wagneris Moura) nepaliks galimybių nusivilti. Kitaip tariant, intriguojantis ir laukiamas nuotykis “Eliziejus” dar prieš premjerą užsilipdė etiketę “nepraleisti būtina”.

Festivalių ceremonininkai

Gražią puokštę išankstinių vilčių skleidė kultinio režisieriaus statusą subrandinęs prancūzas Michelis Gondry, tačiau žinomo romano “Dienų puta” ekranizacija nepavyko taip gerai, kaip tikėtasi. Pernelyg išdailintoje vizijoje siurrealizmais užsižaidęs autorius išgirdo neigiamą atsakymą iš Kanų, tad beliko priimti kvietimą atidaryti Karlovi Varų kino festivalį.
Lietuviškai išverstos rašytojo Boriso Viano knygos žinomumas nepadarė įspūdžio platintojams. Jie nutarė, kad skaitytojai į kiną nevaikšto, ir leidosi kaitalioti filmo pavadinimą. Dramedijai “Gėlėti sapnai” (L’ecume des jours / Mood Indigo) sugalvota improvizacija bent jau iš dalies atitinka teisybę ir neatrodo nukabinta nuo dangaus. Gražuolė Audrey Tautou moka ištraukti į paviršių praktiškai paskendusius filmus. Vien dėl jos ir “Neliečiamųjų” sielos Omaro Sy unikali ir beprotiška M.Gondry fantazija apie įsimylėjusią merginą, kurios plaučiuose užaugo lelija, bent dviem trims savaitėms užsitikrins padorų lankomumą.
O tarp namų ir Holivudo migruojantis islandas Baltasaras Kormakuras sulaukė Lokarno kino festivalio palaikymo. Dinamiškas veiksmo trileris “2 ginklai” pirmuosius šūvius paleis legendinėje Šveicarijos miestelio centrinėje aikštėje, kur po giedru dangumi susirenka mažiausiai 8 tūkst. žmonių. Premjera prestižiniame kino lopšyje garantuos, kad infiltruotų pareigūnų Denzelio Washingtono ir Marko Wahlbergo atsišaudymus į korupciją ir neteisingus kaltinimus pageidaus patikrinti ne tik etatiniai žanro gerbėjai.

Animacijos pasaulyje

Antrą milijoną spartietiškai kaupiantis pimpačkiukinis šou “Bjaurusis aš 2″ dar kartą patvirtino Lietuvos kino rinkos išskirtinumą, kad linksmai įgarsintas žaismingo turinio ir įdomių veikėjų animacinis nuotykis geba piešti nerealiausius stebuklus. Rugpjūtį mažiausius žiūrovus kvies dvi premjeros, bet šių laukia skirtingas likimas.
Žinome, kad lengviausiai sekasi sėkmingų animacinių filmų tęsiniams. Prieš dvejus metus mėlynieji neklaužados Smurfai ir Smurfetė pardavė bilietų beveik už milijoną litų, tad antroji banaliai suvaidintos ir patraukliai animuotos komedijos serija “Smurfai 2″ pateks į šiltesnį glėbį. Tęsinys garantuotai patiks daug nereikalaujantiems vaikams, o charizmatiškai užburtų veikėjų vyresni gerbėjai šiek tiek nusivils. Bet patrakusios magiškos linksmybės, chuliganiški pokštai ir slėpynės nuo pikto burtininko padovanos lengvai pamirštamą vasarišką pramogą.
Kol vunderkindų animatorių studija “Pixar” laikėsi pažado nepiešti tęsinių, jų premjeros stebino originalumu. Bet idėjiniam vadui Johnui Lasseteriui taip pat parūpo lengviau surenkami pinigai ir jis paskatino dailininkus atsigręžti į praeitį. Nuostabios “Žaislų istorijos 3″ skaudi nesėkmė Lietuvoje (tik 566,6 tūkst. Lt pajamos) įrodė, kad po ilgos pertraukos atgaivinti senųjų animacinių hitų herojai mūsų krašte nesuveikia efektyviai. O garsusis “Monstrų biuras” rodėsi dar tais laikais, kai animacijos žanras nesimėgavo paklausa ir tautiniu dubliažu. Iš tiesų šaunieji baisūnai lieka menkai žinomi dabartiniams animacinių nuotykių žiūrovams.