"Veido" archyvas

“Amaya”

Geltonėjanti rudens sezono pradžia Lietuvoje pasipuoš įdomaus, originalaus, prasmingo kino lapais ir pasveikins vieną naują rinkos žaidėją.

Net savotiškai keista komerciniame repertuare matyti tik dvi ryškias holivudines atrakcijas su nemirtingais zombiais ir gašlios meilės štampais. Su šiomis komercinėmis šiukšlėmis konkuruos elitinio režisieriaus ir niekam negirdėtos debiutantės protingesni filmai apie finansų krizę ir uždraustą meilę. Be to, platintojai nepamirš ir vaikų bei paauglių.
O palankiai susiklosčiusi konkurencinė aplinka suteiks pačias geriausias galimybes gražiausiomis spalvomis sužydėti dviem nacionalinėms premjeroms, kurių visi nekantriausiai laukiame.

Kaori + Andrius

Nuo vasaros pradžios aktyviai anonsuojama Mario Martinsono egzotiškiausia staigmena “Amaja” pakvies keliauti į jausmais, spalvomis, dangiškais statiniais, garsais, šviesų simfonijomis, nuoširdžiomis žmonių šypsenomis užburiantį Honkongą tą pačią dieną, kai Vilniuje su simfoniniu orkestru koncertuos nepakartojamasis Stingas. Negavęs nė cento paramos iš Lietuvos institucijų ir užsitikrinęs finansavimą iš Latvijos kino centro, ambicingasis režisierius nuskraidino Lietuvos kultūros vėliavnešį Andrių Mamontovą ir talentingiausią latvių operatorių Gintą Berzinį į Azijos perlu vadinamą didmiestį.

Vos per pusę mėnesio nufilmuota lyriška dramedija tonu, stiliumi, nuotaikomis skirsis nuo M.Martinsono pirmojo vaidybinio filmo “Nereikalingi žmonės”, kuris labiausiai pagelbėjo prisivilioti pasaulinio kino žvaigždę Kaori Momoi.

Apie tokio lygio aktorės pasirodymą galėtų svajoti kiekvienas Baltijos šalių režisierius, nes panašūs stebuklai retai kartojasi. Tai reiškia, kad specialiai jai parašytas scenarijus padarė stiprų įspūdį Akiros Kurosawos, Aleksandro Sokurovo, Robbo Marshallo filmų primadonai. Į moterišką auditoriją nusitaikiusioje “Amajoje” bus jautrių dramatiškų momentų, romantikos Honkongo vaizdų panoramoje, poetiškų išvedžiojimų apie rudens lietaus lašinamus gyvenimo pokyčius, netgi komiškų nesusipratimų dėl lempučių, kultūrų skirtumų, prancūzų turisto, intriguojančių aktorių duetų ir A.Mamontovo muzikos, kurios įrašams kompozitorius sukonstravo specialų instrumentą.

M.Martinsonas prisipažįsta, kad filmas išėjo kitoks, nei jis pats įsivaizdavo rašydamas scenarijų. Tačiau bet kokiu atveju svarbiausias rugsėjo mėnesio repertuarinis filmas “Amaja” yra pajėgus šturmuoti mažiausiai 50 tūkst. bilietų pardavimą ir pagirtinai konkuruoti su Holivudo desantu.

Plastiškoji Milla + trimačiai zombiai

Niekas negali būti tikras, kad stebuklingas publikos traukos galias pasikinkęs A.Mamontovas galutinėje įskaitoje neaplenks trimačiu režimu kraugerius zombius šaudančios ukrainietės Millos Jovovich. Fantastinis veiksmo trileris “Absoliutus blogis: pomirtinis gyvenimas 3D” į Lietuvos kino teatrus išsiverš per patį pasaulio krepšinio čempionato piką. Jeigu mūsų komandai seksis griauti skeptikų prognozes, tai su rinktinės varžybomis sutampantys savaitgalio seansai masiškai ištuštės. Tokiu atveju antivirusinis pramoginis atrakcionas garantuotai atsigriebs darbo dienomis, nes kompiuterinių žaidimų mėgėjus ir kitus laisvalaikiui atspūtusius žiūrovus masins galimybė pagaliau pasinerti į tikrą kokybiškų 3D efektų jūrą, o ne iš reikalo pritemptos konversijos patamsėjusius paveikslėlius.

Nuo 2002 m. šis zombiškas serialas apie žmoniją naikinantį virusą jau užaugino ištikimų gerbėjų kartą, kuri nesigilina į logiką ir idėjų badą. Visi žino, kad visagalė Milla pabaigoje iššaudys visus zombius ir išspardys užpakalius juos prikėlusiems mokslininkams, nes ji privalo likti gyva jau suplanuotai penktai serijai. Prieš trejus metus apsišaudęs “Absoliutus blogis: išnykimas” užtikrintai pardavė 38 tūkst. bilietų, o brangiau įkainotas 3D atrakcionas žada kino platinimo kompanijai “Acme” lengvą gyvenimą.

Įdomu, ar jiems užteks jėgų deramai išreklamuoti kur kas vertingesnį veiksmo trilerį “Mačetė”, kuris galėtų išaugti į tiesioginį tuščiais šoviniais ir neišpildytais pažadais sėkmingai šaudančių “Nesunaikinamų” konkurentą.

“Mačetė” yra brutalus keršto trileris su žiauriai charizmatišku meksikiečių kilmės antiherojumi ir pagalius į ratus kaišiojančiais ironiškai nusiteikusiais priešais (vieną jų vaidina Robertas de Niro). Jeigu patiko “Teroro planeta” ir “Mirties įrodymas”, tai ilgai nedvejokite.

Toma + Žirmūnai

Lietuviško nepriklausomo filmo “Anarchija Žirmūnuose” reklaminis klipas labai neinformatyvus, absoliučiai nieko nepasakantis apie šį kūrinį ir nenurodantis būsimam žiūrovui, kodėl jis turėtų nusipirkti bilietą į režisieriaus-scenaristo Sauliaus Drungos išliaupsintąjį debiutą. Jo teko laukti taip ilgai, kad net užsimiršo filmavimo metu vykusi aktyvi reklamos kampanija. Atrodo, kad melaginga informacija pagardinta sensacija ne tik išgarsino niekam nežinomą ir iki šiol menamų vertybių kol kas neįrodžiusį S.Drungą, bet ir padarė jam meškos paslaugą. Tikrai negražu visai Lietuvai šaukti, kad jaunuolis gavo Kanų festivalio “Media” talento prizą už geriausią scenarijų. Tai akiplėšiška netiesa.

Perverskite Kanų festivalio katalogus, ir tikrai nerasite jokio Lietuvai skirto mistinio apdovanojimo.

Bet didžioji dalis faktais nesidominčios Lietuvos visuomenės patikėjo prodiuserių paskleistu melu ir dabar laukia “Anarchijos” turėdami nežmoniškų lūkesčių. Toks ilgas ir duobėtas kelias į kino teatrus bei visų platintojų atsisakymas dirbti su filmu signalizuoja, kad tikriausiai ne viskas sekėsi gerai ir laimingai. Bet kokiu atveju, užuot kabinę tariamus titulus, prodiuseriai galėjo stipriau išryškinti įdomų talentingų merginų aktorinį duetą ir deramai paminėti veteranės Jūratės Onaitytės dalyvavimą. “Anarchijos” filmavimo dienomis Toma Vaškevičiūtė taip pat buvo niekam nežinoma ir karjerą pradedanti jauna aktorė, o šiandien ji Auksinio scenos kryžiaus laureatė ir reitingų neprarandančio TV serialo pagrindinė dalyvė.

Jackie Chanas + vėžliukas

Lietuva pagaliau gaus oficialų šansą įvertinti netikėčiausiu vasaros sezono atradimu sužibėjusią nuotykių ir kung fu dramą “Karatė vaikis”. Nuo 1984 m. nostalgiškai prisimenamo legendinio filmo perdirbinys viso pasaulio kino teatruose sensacingai išspardė daugiau nei 300 mln. JAV dolerių, bet Holivudo studijos “Sony” sprendimu vėluoja į pasimatymą beveik tris mėnesius. Tokia taktika gali būti pražūtinga filmui, nes milžiniškas ažiotažas ir puikūs atsiliepimai tikriausiai jau paskatino nekantriausius žiūrovus užmesti meškeres į nelegalias interneto pelkes. Jackie Chanas, atliekantis neįprastą draminį vaidmenį be akrobatinių triukų ir atsibodusių komiškų pokštų, kovos menų subtilybes kremtantis aktorių Willo Smitho ir Jados Pinkett-Smith sūnus Jadenas ir užburiantys Kinijos vaizdai tapo esminiais 2,5 neprailgstančių valandų trukmės filmo sėkmės garantais.

Apie mažai girdėtą ir tik Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje pradėtą rodyti filmą “Vėžliuko Semio nuotykiai” kol kas sunku ką nors pasakyti, bet apie trimatį animacinį nuotykį daug ir nereikia žinoti. Dailininkų nutapyti paveiksliukai traukia akį, ekskursijos aplink povandeninį pasaulį per 50 metų svarbiausias gidas atrodo neapsakomai mielas, ne ką mažiau charizmos turi jo geriausi draugai ir pikčiausi priešai. Jeigu matėte belgų režisieriaus Beno Stasseno “Kelionę į Mėnulį”, tai žinosite, ko galima tikėtis iš naivaus vaikiško filmo, kuris bus įmantriai įgarsintas lietuviškai. Šį kūrinį į savo programą pasikvietė Toronto kino festivalis, o tai jau geras įrodymas, kad šeimyninis atrakcionas turi originalesnių kabliukų.

Oliveris Stone’as + “Multikinas”

Pamąstymams skirtam provokuojančiam trileriui “Volstritas: pinigai nesnaudžia” sunkiausiai seksis pritapti lietuviškame repertuare, bet Christopherio Nolano “Pradžios” finansinė sėkmė leidžia pasvajoti, kad mūsų žiūrovai ir toliau nespjaus į žinią skelbiančius protingus filmus.

Holivudinei sistemai nepataikaujantis Oliveris Stone’as stengiasi išspausti kiek įmanoma daugiau komercijos – dramatiškus siužeto posūkius permušinėja paukščiu virtusios kameros skrydžiais virš Niujorko, įpina jautrią meilės intrigą ir nagrinėja problematiškus kalėjime atsėdėjusio tėvo santykius su jam atleisti neskubančia dukra. Bet filmo potekstė vis tiek išlieka rimta – finansų krizės padariniai ir ekonomikos griūties kaltininkų paieškos. Stone’as nebūtų Stone’as, jeigu nekaltintų turtais apsikarsčiusių bankininkų ciniškomis aferomis ir žmonių maustymu.
Naujojo kino centro “Multikino” atidarymui pasirinktą filmą tikrai verta pamatyti.

Delfinai + Japonija

Apie “Oskaru” apdovanotą ir Sandanso kino festivalio simpatijas pavergusį dokumentinį filmą “Įlanka” per pastaruosius metus buvo rašoma dažnai, o “Kino pavasario” seansus pasirinkę žiūrovai buvo sukrėsti ir tikriausiai iki šiol prisimena krauju nusidažiusį užutėkį siaubingame Taiji miestelyje. 2009 m. pradžioje šokiruojančią tiesą išplukdęs filmas iki šiol neprarado aktualumo ir rudenį taps dar svarbesniu aktyvisto Richardo O’Barry įrankiu nelygioje kovoje su negailestingais Japonijos žvejais.

Lietuvoje “Įlanka” bus rodoma be didelės reklaminės pompos vienu vakariniu seansu ir tikėsis deramo Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesio. Klaipėdos delfinariumo atrakcijomis masinami moksleiviai turėtų būtinai pamatyti kitokią tiesą apie delfinų kelią į cirko pasirodymus, kuriais mes dažnai žavimės, nesuvokdami, kokias kančias išgyvena laisvės trokštantys “artistai”.