Pirmosiose rudens premjerose – komplikuotos ir tragiškos meilės lygtys.

„Žmonės įpratę gražia muzika vadinti tą, kurią atpažįsta. Giuseppe Verdi operos „Ernani“ arijos nėra žinomos plačiajai publikai, tačiau muzika išties yra labai graži, melodinga, išraiškinga. Operos chorus mielai dainuoja net saviveikliniai kolektyvai – tokie jie populiarūs. Tačiau solistų arijos sudėtingos – plataus diapazono, yra labai žemų ir aukštų natų. Ne kiekvienas solistas valdo visą diapazoną“, – pristatydamas artėjančią Nacionalinio operos ir baleto teatro premjerą pasakoja vienas jai besirengiančių dirigentų Dainius Pavilionis.
G.Verdi „Ernani“ Lietuvoje stato prancūzų režisierius Jeanas Claude’as Berutti, jo tautietis scenografas Rudy Sabounghi ir dirigentas Giampaolo Bisanti iš Italijos. Premjera didžiausiame šalies teatre pradės šventinę G.Verdi savaitę, skirtą 200-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms.
Operos siužetas, pagrįstas Victoro Hugo drama, painokas. Veiksmas vyksta šešiolikto amžiaus Ispanijoje ir Vokietijoje. Pagrindinis veikėjas – plėšikas Ernani. Jis myli Elvyrą, didiko Silvos dukterėčią, kurią šis nori vesti. Elvyrą myli ir Don Karlas – būsimasis imperatorius Karolis V, tačiau mergina savo širdį atiduoda jaunajam plėšikui. Finale jie susituokia, bet garbės priesaika varžovui Silvai priverčia Ernanį mirti.
„Kadangi operoje veikia viena moteris ir trys jos trokštantys vyrai, nutariau perkelti spektaklio veiksmą į muziejų, o moterį pavaizduoti kaip Diego Velazquezo paveikslą rėmuose – pusiau realią, pusiau fantastinę būtybę“, – atskleidžia režisierius J.C.Berutti.
Vaidmenis repetuoja solistai Vaidas Vyšniauskas, Audrius Rubežius, Sandra Janušaitė, Sigutė Stonytė, Regina Šilinskaitė, Dainius Stumbras, Arūnas Malikėnas, Eugenijus Chrebtovas, Liudas Norvaišas, Tadas Girininkas, Egidijus Dauskurdis ir kiti.
Kauno muzikinis teatras rengia „dvigubą“, iš poros itališkų vienaveiksmių komiškų operų sudėliotą premjerą. Publikai geriau pažįstamas Giacomo Puccini „Džanis Skikis“, kuris prieš porą metų interpretuotas Klaipėdos muzikiniame teatre. Antroji premjeros dalis – Gioacchino Rossini „Vedybų vekselis“.
Pasak spektaklio režisieriaus Nerijaus Petroko, abu veikalus vienija farso žanras: „Jaunos poros dėl savo romantiškos meilės grumiasi nelygioje kovoje su materialia miesčioniška aplinka, kuriai rūpi turtas, o ne jausmai. Tačiau abi istorijos baigiasi laimingai – miesčionystė išjuokta ir pasmerkta. Ir tebūnie tai viltinga, nors ir naivu.“
Premjeriniam spektakliui diriguos Julius Geniušas, dainuos Tomas Ladiga, Liudas Mikalauskas, Kęstutis Alčauskis, Mindaugas Zimkus, Raimondas Baranauskas, Laimonas Pautienius, Tadas Girininkas, Aušra Cicėnaitė, Gediminas Maciulevičius, Kristina Siurbytė, Sabina Martinaitytė.

Giliai sukrečiančios staigmenos

Meilė su nauda keistai susipynusios ir prancūzų dramaturgo Marcelio Pagnolio pjesėje „Duonkepio žmona“. Nedidelio miestelio ramybę sudrumsčia netikėtas įvykis – su jaunu piemeniu pabėga gražuolė duonkepio žmona. Nusiminęs vyras pasineria į melancholiją ir nustoja kepti duoną. Skanių jo kepinių pasiilgę miestelėnai nusprendžia žūtbūt duonkepiui sugrąžinti žmoną… Spektaklį Šiaulių dramos teatre režisuoja kaunietis Arvydas Lebeliūnas, muziką kuria vilnietis Jonas Sakalauskas, o nelaimingąjį duonkepį vaidina šiauliečių teatro lyderis Sigitas Jakubauskas.
Apie netikėtus porų santykių viražus spektaklį siūlo ir Cezario Graužinio vadovaujama „Cezario grupė“. Aštuoniolikto amžiaus pradžios prancūzų dramaturgo Pierre’o Carlet de Chamblaino de Marivaux pjesėje „Dar viena meilės staigmena“ markizė gedi savo mirusio vyro, o Ševaljė liūdi amžiams netekęs savo mylimosios. Ir abu jie, suprantama, prisiekė niekados niekados daugiau nebepamilti… Dramaturgas su švelniu humoru kalba apie tai, kad meilė – tai visados giliai žmogų sukrečianti staigmena. Marivaux teigė, kad pamilęs žmogus savotiškai pabunda ir pradeda gyventi tarsi iš naujo – visi jo pojūčiai sustiprėja, siela subręsta, atsiveria metafizinis žmogiškosios egzistencijos lygmuo.
Režisierius C.Graužinis, nesprausdamas veiksmo į istorinio laikmečio rėmus, leidžia sau bei žiūrovams pasimėgauti prašmatniai lėtu prancūzų aristokratų gyvenimo tempu, ilgais rafinuotais jų pokalbiais. Įsimylėję herojai byloja poetiška rafinuota kalba, perteikiančia staigią jų emocijų kaitą. Žmonių bendravimas darosi panašus į intelektualų žaidimą, džiaugsmingą ceremoniją. Gimsta iliuzija, kad laikas sustojo, o žavinga meilės akimirka tęsis amžinai… Scenoje matysime įprastą „Cezario grupės“ penketuką: Brigitą Arsobaitę, Vilmą Raubaitę, Paulių Čižinauską, Vytautą Kontrimą ir Julių Žalakevičių.
Klaipėdos dramos teatras taip pat atiduos duoklę meilės ryšiams. Vilnietė režisierė Ramunė Kudzmanaitė uostamiestyje stato spektaklį „Poros“ pagal populiaraus kroatų dramaturgo Miro Gavrano pjesę. Klaipėda jau tapo M.Gavrano veikalų pastatymų bastionu: čia dienos šviesą išvydo „Viskas apie moteris“ ir „Viskas apie vyrus“, o svarbiausia – abu spektakliai sulaukė šiaip jau į teatrus gausiai neplūstančių klaipėdiečių žiūrovų pripažinimo. Todėl „Porų“ premjeroje laukiama atvykstant ir paties dramaturgo – jo viešnagės garbei tris vakarus Žvejų kultūros rūmuose bus rodoma visa trilogija.
Naujausioje savo pjesėje M.Gavranas mėgina parodyti, kaip poros bando suvaldyti savąjį gyvenimą, panašų į paradoksalią mozaiką, prie kurios nagus prikiša ir draugai, ir priešai. Vyrai ir moterys barasi, taikosi, rėžia į akis tiesą ir saldžialiežuvauja, giriasi ir skundžiasi, tačiau tai tarsi vienas didelis namas, kurio kambariuose vis kiti žmonės ir jų istorijos. Vaidins Valentina Leonavičiūtė, Rimantas Pelakauskas, Regina Šaltenytė, Vaidas Jočys ir Renata Idzelytė.