Praėjusią savaitę pradėjo veikti ilgai atidėliota Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga, kuri keičia ne tik šių trijų šalių, bet ir viso regiono prekybinius santykius.

“Per dešimties metų Eurazijos ekonominės sandraugos istoriją svarbiausias laimėjimas yra tai, kad pagaliau baigta formuoti Muitų sąjunga”, – per praėjusią savaitę Astanoje vykusį Eurazijos ekonominės sandraugos (EurAzES) šalių vadovų susitikimą džiūgavo Kazachstano lyderis Nursultanas Nazarbajevas, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka.

Visi trys po ilgų derybų ir atidėliojimų pagaliau sutarė, kad nuo liepos pradeda veikti bendra visų trijų šalių muitų sistema.

Tai reiškia, kad sąjungos šalys prekėms taikys vienodus muito tarifus, kurių didžioji dalis bus paremta dabartiniais Rusijos tarifais, tad Muitų sąjungai nepriklausančioms šalims kai kurias prekes gabenti į Rusiją, Kazachstaną ar Baltarusiją nuo šiol bus brangiau, o kitas – šiek tiek pigiau.

Tarkime, muitai didėja daugiau kaip 30 proc. lietuviškos kilmės eksporto, apie 61 proc. lietuviškos kilmės eksporto muitai lieka nepakitę, o mažesni tarifai bus taikomi tik 8 proc. išvežamų prekių.

Beje, šie skaičiai dar negalutiniai. Muitų sąjungai jau pradėjus veikti, kol kas suderinta tik apie 10 proc. muitų pozicijų, o visos kitos tebesvarstomos ir tai truks dar ilgai.

Juolab kad nors Muitų sąjungoje ir bus vadovaujamasi vienu Muitinių kodeksu, kiekviena šalis pasiliko teisę kai kurioms prekėms taikyti kitokius mokesčius ir nusistatyti pereinamąjį laikotarpį.

Naudos išpešė visos trys

Nors vis dar šlubuojanti, naujoji Muitų sąjunga naudingiausia Rusijai. Ir ne vien ekonominiu, bet ir geopolitiniu požiūriu. Siekdama neprarasti įtakos buvusioms sovietinėms respublikoms, ji apie Muitų sąjungą kalba jau nuo 1995-ųjų. Dar pernai Baltarusijos vadovas A.Lukašenka pripažino, kad Muitų sąjunga labiausiai iš trijų jai priklausysiančių valstybių sustiprins Rusiją.

Tiesa, reikia pripažinti, kad naudos siekia ir Baltarusija bei Kazachstanas – jų keliami reikalavimai ir mėginimai išsiderėti kuo palankesnes sąlygas buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl Muitų sąjunga nebuvo sudaryta taip ilgai.

Tarkime, Minskas siekė, kad Baltarusijai būtų visiškai panaikinti naftos muitai. Rezultatas – Maskva sutiko į kaimyninę šalį be muito tiekti tik tiek naftos, kiek ši sunaudoja šalies viduje.

Kazachstanas irgi turi savų išskaičiavimų. “Ši Sąjunga sustiprins mūsų ekonomiką, suteiks mums naujų perspektyvų ir pakels visų Kazachstano piliečių gerovę”, – sako N.Nazarbajevas. Tos perspektyvos, kaip teigia analitikai, – ne tik tiesioginė ekonominė nauda, bet ir glaudesnis bendradarbiavimas su Kremliumi plačiąja prasme.

Bet kuriuo atveju iš Muitų sąjungos laimės visos, nors ir nevienodai. Skaičiuojama, kad Rusijai Muitų sąjunga duos apie 400 mlrd. JAV dolerių pelno, o Baltarusijai ir Kazachstanui – apytiksliai po 16–18 mlrd. JAV dol. Be to, Muitų sąjungos valstybių bendrasis vidaus produktas iki 2015 m. padidės 15–18 proc.

Tikisi bendros valiutos

Beje, Muitų sąjungos atsiradimas yra ne vien ekonominis išskaičiavimas. Daugelis analitikų sutinka, kad Rusija stumia Baltarusiją ir Kazachstaną bendros ekonominės erdvės link.

Tai patvirtina ir pirmasis Rusijos vicepremjeras Igoris Šuvalovas, praėjusią savaitę pranešęs, esą bendra ekonominė erdvė (BEE) oficialiai pradės veikti jau nuo 2012 m. sausio 1-osios.

Manoma, kad Rusija norėtų, jog ateityje prie šios ekonominės zonos prisidėtų ir Kirgizija bei Tadžikistanas, nors kol kas tai dar miglota perspektyva.

Užtat abejonių nekelia tai, kad sustota nebus ir po BEE įsigaliojimo. Ilgainiui Rusija sieks visiškai sujungti trijų valstybių rinkas, o tam svarbiausia – įvesti bendrą valiutą.

“Priartėjome prie labai aukšto integracijos lygio. Bendradarbiausime kurdami bendrą ekonominę erdvę, o ateityje – bendrąją rinką, kol galiausiai bus sukurti bendros valiutų rinkos pagrindai”, – neslepia D.Medvedevas.