"Veido" archyvas

Rusijai kol kas nepavyksta susitarti dėl bevizio režimo su Europos Sąjunga

Rusija atsisakė konfrontacinės politikos su ES šalimis, o Europa atsisakė idealistinių svajonių perauklėti Rusiją. Abi pusės nusprendė išmėginti pragmatinius santykius.

Bevizis režimas į ES, Rusijos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), bendradarbiavimas su Europos Sąjunga modernizuojant šalį – tokių susitarimų iš praėjusią savaitę Rostove vykusio Rusijos ir ES lyderių susitikimo tikėjosi Dmitrijus Medvedevas ir Vladimiras Putinas. Optimistiškai nusiteikę jie dar išvakarėse džiaugėsi, esą visi ženklai rodo, kad bus pasirašyta daug svarbių susitarimų.

Nežinia, kokius ženklus matė Rusijos vadovai, bet geografinė vieta 25-ajam kasmetiniam Rusijos ir ES vadovų susitikimui surengti buvo parinkta nevykusiai. Rostovas yra visai šalia problemiškojo Šiaurės Kaukazo, vos keli kilometrai nuo Abchazijos ir Pietų Osetijos.

Kita vertus, geresnės “auros” prieš susitikimą nė negalėtum tikėtis. “Bent kartą tarp Rusijos ir visų ES narių nėra jokio reikšmingo neišspręsto ginčo – nei politinio, nei ekonominio”, – dar prieš praėjusį pirmadienį prasidėjusį dviejų dienų susitikimą džiaugėsi Rusijos investicijų banko “Uralsib” vyriausiasis strategas Chrisas Weaferis.

Ir jis visiškai teisus, nes Rusijos santykiai gerėja ne tik su visa Bendrija kartu paėmus, bet ir su atskiromis jos narėmis.
Vokietijos ir Prancūzijos neskaičiuokime. Šios ir taip visuomet palaikė bendradarbiavimo su Rusija idėją. Užtat akivaizdžiai taisosi Rusijos ir Lenkijos santykiai, Švedija nustojo priešintis “Nord Stream” tiesimui, o Pietų Europos šalys su Rusija mezga naujus kontaktus, siekdamos naudos užklupusios krizės akivaizdoje. Pagaliau analitikai pastebi ir bendravimo su Baltijos šalimis atšilimą. Esą Lietuvoje vairą perėmus Daliai Grybauskaitei visos trys Baltijos valstybės žengė žingsnį pragmatiškesnio bendradarbiavimo su Rusija kryptimi.

Pati Rusija irgi tapo draugiškesnė. Ne tik Vakarams, kurie šiuo metu yra vieni svarbiausių naftos ir dujų eksporto rinkų. Rusijai pavyko pagerinti santykius ir su dviem maištautojomis – Ukraina ir Baltarusija. Ir nors ne viskas šiuose santykiuose Vakarų šalims atrodo idiliška, rami ir neagresyvi Rusijos politika vis tiek yra mažesnė blogybė nei konfrontacija.

Apskritai net nėra ko lyginti nuotaikų, tvyrojusių prieš metus vykusiame susitikime ir šiųmečiame. Praėjusiais metais kalbos buvo nemalonios ir sukosi apie Rusijos ir Gruzijos karą, Pietų Osetiją bei Abchaziją. O šiemet dėmesys buvo sutelktas ne į priekaištus ir kritiką, o į ateities perspektyvas. Ankstesnį susitikimą analitikai vadino “karo forumu”, o praėjusią savaitę vykęs buvo pakrikštytas “modernizacijos konferencija”, mat jame svarbiausias vaidmuo teko abipusiams ketinimams itin artimai bendradarbiauti modernizacijos srityje ir atnaujinti viską, ką tik įmanoma. Net ir tarpusavio santykius.

Bevizis režimas – žydra svajonė

Vis dėlto puikaus sutarimo ir gerų ketinimų nepakanka, kad Rusija išsiderėtų viską, ko geidžia jos vadovai.
Visų pirma Rusijai ir ES Rostove prie Dono taip ir nepavyko susitarti dėl bevizio režimo įvedimo terminų. Nors anksčiau Rusija vylėsi, kad per šį susitikimą pavyks nustatyti konkrečius žingsnius ir terminus bevizio režimo link, galiausiai ir pats Rusijos prezidentas D.Medvedevas pripažino, kad dėl bevizio režimo nereikia kurti fantastinių projektų.

Be to, Rostove Rusija sulaukė ir šiek tiek (tiesa, mažiau nei paprastai) kritikos dėl žmogaus teisių padėties. Kur nesulauks, jei net susitikimo su ES lyderiais metu Maskvoje ir Sankt Peterburge buvo brutaliai išvaikyti opozicijos protestuotojai.

Vis dėlto, viską apibendrinus, tenka daryti išvadą, kad per šį susitikimą Rusija ir ES santykių gerinimo požiūriu gerokai pasistūmėjo į priekį. Dėl vienos vienintelės priežasties – skambaus žodžio “modernizacija”. Bet ne viskas tik žodžiai. Rusija modernizacijos pagrindu pasiryžusi sudaryti atskirus aljansus su keturiolika ES valstybių ir atnaujinti savo ekonomiką pagal Vakarų pavyzdį.

O Europos Sąjunga pasiryžusi investuoti į Rusijos technologijas. Ir, svarbiausia, nustoti reikalauti gerinti demokratijos padėtį Rusijoje ir susitelkti ties pragmatiniais santykiais.

Kaip tikina politikos analitikas Glebas Pavlovskis, Europa, anksčiau jautusi kartėlį, kad Rusijos taip ir nepavyko paversti pavyzdinga demokratija, pagaliau nustojo jausti nusivylimą ir nusprendė priimti Rusiją tokią, kokia ji yra. Blogą, bet naudingą.