Ekonomikos forumas
Rusijos prezidentas D.Medvedevas ir Ukrainos lyderis V.Janukovičius tapo neatskiriamais bičiuliais ir planuoja ne tik bendrą saugumo strategiją, bet ir rinkų sujungimą
Ukraina ir Rusija vėl tapo neatskiriama pora, kartu derinanti kiekvieną žingsnį ir planuojanti bendrą ateitį ekonomikos, finansų ir saugumo klausimais.
“Ukraina iššvaistė daugybę metų, kol dairėsi į kitas puses ir ignoravo Rusiją. Bet mokomės iš savo klaidų ir dabar bandysime atsigriebti, atkurdami draugiškus ir intensyvius santykius su Rusija”, – sveikindamas Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą Ukrainoje vykusiame dvišaliame ekonomikos forume sakė Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius.
Jis punktais vardijo ankstesnės valdžios klaidas, kurios esą sugriovė ne tik Ukrainos ir Rusijos santykius, bet ir nuskurdino šalį, nusmukdė jos reputaciją. “Bendradarbiaudami su Rusija, mes pasirodysime kaip patikimi partneriai net ir visai Europos Sąjungai”, – samprotavo V.Janukovičius, kuris neabejoja, kad taikiai su Rusija sugyvenanti Ukraina daug patrauklesnė prekybos partnerė Europos Sąjungai nei ta Ukraina, kuri buvo iki rinkimų vasarį: besivaidijanti, pagiežinga, provokuojanti Rusiją ir kartu pridaranti nemažai rūpesčių Vakarams.
Šis ekonomikos forumas, per kurį D.Medvedevas su V.Janukovičiumi vienas kitam negailėjo meilių žodžių, esą dar vienas žingsnis, įrodantis, kad Ukraina pagaliau “atsitokėjo”. Atnaujindami prieš daugelį metų numarintą dvišalio ekonomikos forumo tradiciją, abiejų šalių lyderiai parodė norą bendradarbiauti visais be išimties klausimais – tiek saugumo, tiek energetikos, tiek finansų.
Apskritai ekonomistai juokauja, kad vos per kelis mėnesius Ukraina taip priartėjo ir supanašėjo su Rusija, kad dabar reikia žaisti žaidimą “Rask devynis skirtumus”.
Štai keletas pavyzdžių, kaip sklandžiai pastaruoju metu bendradarbiauja Ukraina su Rusija ir kaip vis sunkiau atskirti, kur Rusijos, o kur jau pačios Ukrainos iniciatyva.
Štai Ukraina norėtų plėsti savo eksportą į Azijos rinkas. To ji niekaip nepajėgtų viena, todėl Rusija mielai pasiryžusi padėti – susitikime D.Medvedevas kelis kartus pabrėžė Azijos rinkų svarbą abiejų šalių ekonomikos augimui, kurio jos sieks “bendromis jėgomis”.
Ukrainai reikia pinigų iš Tarptautinio valiutos fondo? Prašom. Rusija bemat įneša į šio fondo sąskaitą 10 mlrd. JAV dol. ir dar nepasibaigus forumui užtikrina, kad dabar Ukrainai TVF bus kur kas palankesnis ir atlaidesnis nei iki šiol.
Rusija su Ukraina sutarė ir dėl bendros prekybos krovininiais ir keleiviniais lėktuvais An-148, kuriuos kūrė Ukrainos Antonovo dizaino biuras – jungtinės Rusijos orlaivystės korporacijos padalinys. Šie lėktuvai gaminami dviejose gamyklose Ukrainoje bei Rusijoje ir planuojama, kad netrukus jų gamyba dvigubai padidės, o abi šalys taps lėktuvų gamybos lyderėmis visoje Eurazijoje. Lygiai taip pat sutarta didinti bendrą laivų gamybą ir drauge plėsti elektrotechnikos rinkas.
Ką jau kalbėti apie tai, kad Rusijos prezidentas kolegai iš Ukrainos siūlo į vieną kompaniją sujungti Rusijos dujų monopolininką “Gazpromą” ir Ukrainos kompaniją “Naftogazas”. O jei Ukraina sutiks, Rusija pasiryžusi savo lėšomis modernizuoti Ukrainos vamzdynus.
Tiesa, šiuo klausimu Ukraina vis trypčioja vietoje, nors delsimo argumentas išties juokingas: baiminamasi, esą Rusija taip siekia padidinti kontrolę Ukrainoje, – tarsi visais kitais siūlymais to nesiektų.
Taps Rusijos vasale
Reikia pripažinti, kad, be investicijų iš Rusijos, jokios kitos naudos iš susijungimo Ukraina negautų. Mat Rusija jau yra apsisprendusi tiesti dujotiekį “South Stream”, kuris aplenkia Ukrainą. Vadinasi, net ir atnaujintais Ukrainos vamzdynais per Ukrainą tekėtų tik nedidelė eksportui skirtų tranzitinių Rusijos dujų dalis.
Nors praėjusią savaitę susitarimas dėl abiejų kompanijų susijungimo dar nebuvo pasirašytas, “Gazpromo” vadovas Aleksejus Milleris patikino, kad derybos pasiekė patį įkarštį ir jau artėjama prie sutarimo. Tai reiškia, kad Ukraina jau ne tik pragmatiška, kaip aiškina V.Janukovičius, bet iš tiesų linkusi pataikauti Rusijai.
Ukraina vargu ar atsispirs dar vienam Rusijos siūlymui – prisijungti prie Maskvos vadovaujamo saugumo pakto, kurį pasirašyti kviečiamos buvusios sovietinės valstybės. Tai reikštų, kad Ukraina jau visiškai grįžo į posovietinę prorusišką erdvę, iš kurios nesėkmingai mėgino ištrūkti pastaruosius septyniolika metų.
Taigi, regis, Ukraina rizikuoja visiškai prarasti savarankiškumą ir tapti Rusijos išnaudojama, balso teisės neturinčia valstybe, o ne lygiaverte partnere.