Rusijos federalinė archyvų agentūra pirmą kartą sudarė galimybę visuomenei susipažinti su dokumentų, susijusių su Katynės tragedija, originalais iš vadinamojo “Ypatingojo segtuvo Nr.1″.

Dokumentų elektroniniai pavyzdžiai įdėti į archyvų agentūros tinklalapį Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo sprendimu, trečiadienį pranešė žurnalistams Federalinės archyvų agentūros vadovas Andrejus Artizovas.

Rusijos ir Lenkijos komisijos sudėtingiems klausimams vienas pirmininkų Anatolijus Torkunovas anksčiau nurodė, kad Rusija jau perdavė Lenkijai “neturintį precedento medžiagos apie Katynės tragediją kiekį”.

“Rusijoje ir Lenkijoje ne visada suprantama, kad Rusija anksčiau perdavė tiek archyvinės medžiagos, susijusios su Katyne, kiek pokario metais nė viena šalis neperdavė, precedento neturintį medžiagos kiekį. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia atverti kitų archyvų”, – sakė A.Torkunovas.

Savo ruožtu Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas kiek anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad Rusija turi visiškai atverti visus archyvus dėl Katynės.

“Asmeniškai aš raginu visiškai atverti visus archyvus, susijusius su Katyne, bet, tiesa, manau, kad veikti mes turime griežtai pagal Rusijos įstatymus”, – sakė jis balandžio 23 dieną.

Balandį Katynės nusikaltimui sukako 70 metų.

Terminas “Katynės nusikaltimas” yra apibendrinantis. Jis reiškia beveik 22 tūkst. Lenkijos piliečių, kurie buvo laikomi įvairiuose SSRS NKVD lageriuose ir kalėjimuose, sušaudymą 1940 metų balandžio ir gegužės mėnesiais.

Katynė – tik viena vietų, kur buvo sušaudyti Lenkijos kariai, būtent čia 1943 metais buvo pirmą kartą rastos jų laidojimo vietos.

Balandžio 10 dieną netoli Smolensko sudužo Lenkijos prezidento lėktuvas, kuriuos Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir dar 95 žmonės, tarp jų daug lenkų politinio bei karinio elito atstovų, skrido į Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimo ceremoniją. Per šią katastrofą niekas neišsigelbėjo.

Katynės ceremonija turėjo pradėti naują etapą įtemptuose Maskvos ir Varšuvos santykiuose. Tragedija Smolenske bei nuoširdi Maskvos užuojauta ir Rusijos pasiūlyta visa įmanoma pagalba gedintiems lenkams pakurstė šiltus jausmus tarp valstybių, kurių santykius temdė istorinė neapykanta.

Po Islandijos ugnikalnio įsiveržimo dėl vulkaninių pelenų kilusi Europos oro susisiekimo krizė nesutrukdė Rusijos prezidentui lėktuvu atskristi į L.Kaczynskio laidotuves Krokuvoje balandžio 18 dieną.