Rusijoje antradienį vyks daug iškilmingų renginių, skirtų pagerbti pirmajam į kosmosą pakilusiam žmogui Jurijui Gagarinui, kurio istorinis skrydis iki šiol yra vienas iš svarbiausių šios šalies kosminės programos laimėjimų bei nacionalinio pasididžiavimo šaltinis.

Rusijos pareigūnai rūpinasi, kad jokie nesklandumai nesutrukdytų paminėti 1961 metų balandžio 12 dieną įvykusio J.Gagarino istorinio skrydžio 50-ąsias metines, nors dabartinę Maskvos kosminę programą neseniai ištiko kelios nesėkmės.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį vyks į Pamaskvėje esantį kosminių skrydžių valdymo centrą ir televizijos ryšiu kalbėsis su Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgula, sakė vienas Kremliaus pareigūnas.

Vėliau šalies vadovas įteiks apdovanojimus kosmonautams ir kosmoso veteranams, taip pat pasakys kalbą Kremliaus Didžiojoje palatoje.

Tuo tarpu antrasis valdančiojo tandemo narys – premjeras Vladimiras Putinas – planuoja susitikti su rusais ir ukrainiečiais kosmonautais Ukrainoje, kur jis taip pat dalyvaus derybose su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi ir premjeru Mykola Azarovu.

“Tą dieną šios temos nepavyks išvengti”, – pareiškė V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą buvo viena iš didžiausių Sovietų Sąjungos psichologinių pergalių Šaltojo karo metais vykusiose neoficialiose kosminėse lenktynėse su Jungtinėmis Valstijomis. Šis pasiekimas ir 1957 metais paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas “Sputnik 1″ buvo vieni iš svarbiausių tarybinės kosmoso programos pasiekimų.

Rusijos kosmoso agentūra “Roskosmos” pakvietė apie 40 kitų šalių kosminių programų vadovų ir atstovų, taip pat Rusijos ir Sovietų Sąjungos kosmonautus bei užsienio kosmoso pionierius dalyvauti iškilmėse, kurios pirmadienį vyks Maskvoje veikiančiame Kosmonautikos memorialiniame muziejuje.

“Pakvietėme visus pirmuosius astronautus iš visų šalių, kurie kada nors yra skridę (kosminiais laivais) “Sojuz”, – “Roskosmos” atstovas Aleksandras Vorobjovas sakė naujienų agentūrai AFP.

Rusijos kosminiai laivai “Sojuz” vėliau šiais metais taps vieninteliais aparatais, galinčiais skraidinti žmones į TKS, kai JAV Nacionalinė kosmoso ir aeronautikos administracija nurašys savo paskutinį tebenaudojamą “Space Shuttle” klasės erdvėlaivį. Po jo paskutinio skrydžio Jungtinių Valstijų pilotuojamų skrydžių programa taps visiškai priklausoma nuo Rusijos.

Kitaip nei kitos šalys, Rusija anksčiau nesuteikdavo specialių vardų savo kosminiams laivams, tačiau šiai tradicijai buvo nusižengta – J.Gagarino vardas buvo suteiktas “Sojuz” kapsulei, praeitą ketvirtadienį atskraidinusiai tris naujus įgulos narius į TKS.

“Neabejotina, jog taip išreiškiama pagarba žmogaus, kuris pakeitė pasaulį, žygdarbiui”, – V.Putinas sakė praeitą savaitę, turėdamas omenyje visoje šalyje vyksiančias iškilmes.

Šiuo metu Rusija moka nuomą Kazachstanui už naudojimąsi jo teritorijoje esančiu kosmodromu, iš kurio 1961 metais startavo ir J.Gagarino rakete, tačiau šiemet Maskva pradėjo statytis kitą kosmodromą Tolimuosiuose Rytuose, netoli sienos su Kinija.

V.Putinas pernai liepą sakė, kad vyriausybė naujojo kosmodromo “Vostočnij” (Rytinis) statybos pradiniam etapui numačiusi skirti 800 mln. JAV dolerių, o pirmasis pilotuojamas kosminis laivas iš jo turėtų startuoti 2018 metais.

Tačiau šalies dabartinė kosminėje programoje pastaruoju metu iškilo kai kurių kliuvinių.

Pernai gruodį Rusiją ištiko viena iš apmaudžiausių kosminių nesėkmių – raketa “Proton M”, turėjusi iškelti į orbitą tris navigacinės sistemos palydovus, tuojau po starto nukrito į Ramųjį vandenyną. Tuo tarpu pastarasis “Sojuz” skrydis į TKS buvo savaitei atidėtas dėl techninės problemos.

“Roskosmos” vadovas Anatolijus Perminovas dėl šių trikdžių spaudžiamas atsistatydinti ir tikriausiai paliks postą, pasibaigus J.Gagarino skrydžio metinių iškilmėms.

Nors pasitaikė kai kurių rimtų nesėkmių, V.Putinas praeitą savaitę sakė savo vyriausybei, kad Rusija turėtų išlaikyti lyderės vaidmenį kosmoso tyrimų srityje. Premjeras nurodė, kad vėliau šiais metais bus paleistas kosminis zondas, kuris tirs Fobą – vieną iš dviejų Marso palydovų.

V.Putinas pabrėžė, kad Rusija po ilgokos pertraukos planuoja atnaujinti tarpplanetinius tyrimus, taip pat paragino TKS projekto partneres suvienyti jėgas tiriant Mėnulį, Marsą ir kitas planetas.

“Turime padidinti savo dalyvavimą pasaulinėje kosmoso rinkoje, kuri nuo 2003 metų išaugo 2,5 karto ir šiuo metu siekia apie 200 mlrd. JAV dolerių”, – pridūrė premjeras.