„Rusija jau šiuo metu sugebėtų per 24–48 val. pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes. Rusijos karinės agresijos atveju regiono valstybės turėtų galimybę efektyviai pasipriešinti tik savo teritorijoje turėdamos tokius nacionalinius bei sąjungininkų pajėgumus, kurių pakaktų savarankiškai vykdyti operacijas iki papildomų NATO pajėgų perdislokavimo į regioną“, – įspėjama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) visuomenei pateiktame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Rugsėjį planuojami plataus masto strateginių Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų mokymai „Zapad 2017“. Oficialiais duomenimis, juose dalyvaus apie 13 tūkst. karių, tačiau tikėtina, kad netgi daugiau. Mokymų scenarijuje numatyta simuliuoti ginkluotą konfliktą su NATO. Dalis mokymų vyks visiškai greta Lietuvos valstybės sienos, neatmestina tyčinių ar atsitiktinių incidentų tikimybė.

Toliau stiprinama Kaliningrado srityje sutelkta Rusijos karinė grupuotė. 2016 m. Baltijos laivynas gavo du mažuosius raketų laivus, ginkluotus raketų kompleksais „Kalibr“, galinčiais naikinti taikinius 2 tūkst. km atstumu. Sustiprinta kranto gynybos sistema – 2016 m. gautos „Bal“ ir „Bastion“ kranto raketų sistemos. Tai Rusijai suteikia galimybę naikinti antvandeninius taikinius beveik visoje Baltijos jūros akvatorijoje. 2016 m. pradėta atnaujinti kovos lėktuvų parką. Numatytas raketų brigados perginklavimas operaciniais-taktiniais raketų kompleksais „Iskander“.

Grėsmių vertinime pabrėžiama, kad Rusija, agresyviai siekianti dominuoti regione ir pakeisti globalią jėgų pusiausvyrą, yra didžiausias grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui šaltinis. Rusijoje vis daugiau galios sutelkiama Vladimiro Putino rankose, todėl didėja neprognozuojamų veiksmų rizika. 2017 m. Rusija, siekdama sustiprinti savo, kaip pasaulinės galios, statusą arba padidinti paramą režimui, gali imtis naujų užsienio politikos avantiūrų.

Sisteminė Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos taip pat išlieka rizikos veiksniu Lietuvos nacionaliniam saugumui.

2016 m. aktyvią ir agresyvią veiklą prieš Lietuvą tęsė Rusijos bei itin glaudžiai su ja bendradarbiaujančios Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Dėl 2016 m. vykusių Seimo rinkimų Rusijos žvalgybos tarnybos ypač stengėsi rinkti informaciją apie vidaus politikos procesus, o Rusijos teritorijoje verbavo net ir žvalgybinių galimybių neturinčius Lietuvos gyventojus. 2016 m. toliau buvo fiksuojamas nuolatinis Rusijos žvalgybos tarnybų karininkų, kurie į Lietuvą atvyko dirbti prisidengdami diplomatų pareigomis, lankymasis įvairiuose su tarptautiniais santykiais, politika, gynyba, ekonomika, energetika, finansais susijusiuose renginiuose, mokslinėse konferencijose ir kt.

Pernai po šešiolikos metų pertraukos Rusija atnaujino Informacinio saugumo doktriną, kurioje apibrėžtos jos informacinio karo prieš Vakarus priemonės. 2016 m. Lietuvoje sustiprėjo Kremliaus propagandą skleidžiančios agentūros „Rossiya segodnya“, kuriai vadovauja į ES nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas Dmitrijus Kiseliovas, pozicijos. Agentūrai „Rossiya segodnya“ tęsiant propagandos sklaidai užsienyje skirto multimedijų projekto „Sputnik“ plėtrą, pradėjo veikti portalas „sputniknews.lt“ lietuvių ir rusų kalbomis.

2016 m. Lietuvoje toliau aktyviai veikė kitas su agentūra „Rossiya segodnya“ siejamas ir Rusijos lėšomis finansuojamas propagandinis projektas „balt-news.lt“.

Kibernetinis šnipinėjimas prieš Lietuvos valstybės institucijas, šalies kritinės infrastruktūros objektus, politikus, privatų sektorių taip pat tebėra grėsmė šalies nacionaliniam saugumui.

Lietuvos energetiniam saugumui didžiausią pavojų kelia Astravo atominės elektrinės statyba bei bandymai atgaivinti Baltijos atominės elektrinės Kaliningrado srityje projektą.

Neatmestina, kad Lietuva, kaip ES ir NATO narė, gali tapti teroristų taikiniu, tačiau tokia tikimybė, VSD ir AOTD vertinimu, šiuo metu nėra didelė.