Tu-154M
Rusijos tyrėjai pradėjo tirti incidentą, per kurį sugedęs keleivinis lėktuvas buvo priverstas tūpti avariniu būdu ir įsirėžė į mišką, tačiau žmonės nenukentėjo, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Laineryje Tu-154M”, kuriame buvo 72 keleiviai ir devyni įgulos nariai, sugedo elektros įranga, kai lėktuvas antradienį skrido iš Sibiro šiaurinio miesto Poliarno į Maskvą.
Pilotas sugebėjo nusileisti iš dešimties kilometrų aukščio, pastebėjo nebenaudojamą karinį aerodromą taigoje ir nutupdė lėktuvą.
Niekas iš 72 keleivių, tarp kurių buvo trys vaikai, ir devynių įgulos narių nenukentėjo. Medicinos pagalbos niekam neprireikė.
Šiaurinėje Komijos respublikoje netoli Ižmos kaimo esančios aviacijos bazės takas buvo per trumpas dideliam laineriui, kurio greitis dėl įrangos gedimo tupiant buvo daug didesnis nei įprasta, todėl lėktuvas įsirėžė į gretimą mišką. Rusijos televizijos reportažuose beveik neapgadintas lėktuvas buvo matomas įstrigęs jaunuolyne.
Sutrikimai prasidėjo 10,6 kilometrų aukštyje po keturių valandų skrydžio, kai skristi iki Maskvos liko maždaug dvi valandos.
Federalinės oro transporto agentūros “Rosaviacija” duomenimis, staiga sugedo elektros tiekimo sistema ir todėl išsijungė siurbliai, kuriais tiekiami į variklius degalai, taip pat visi navigacijos įrenginiai ir radijo ryšys.
Įgula nusileido iki trijų kilometrų, kad įjungtų atsarginį elektros tiekimo įrenginį, kuris dideliame aukštyje neveikia, bet dėl kol kas nežinomų priežasčių neveikė ir jis.
Tūpti teko mažame aerodrome, statytame mažiems An-24 ir Jak-40 lėktuvams, kuriuo pastaraisiais metais naudojosi tik sraigtasparniai.
Pradėti rengtis priverstinai tūpti teko esant dideliam greičiui, įgulai nepavyko jo sumažinti, nes nebeveikė elektros pavaros.
Nutūpti pavyko iš trečio karto. Nutūpęs ir pervažiavęs trumpą Tu-154M tūpimui taką lėktuvas dar važiavo 200 metrų už jo ribų, laužydamas miške medžius, ir sustojo pelkėje.
“Esant tokioms aplinkybėms, į kurias mes patekome, tiesiog stebuklas, kad sugebėjome nutūpti, o keleiviai liko sveiki. Kai vadas priėmė sprendimą tūpti, buvo debesuota ir iš esmės mažinome greitį aklai. Kai pamatėme žemę, supratome, kad po mumis pelkė. Ėmėme skristi ratu, pamatėme uždaryto Ižmos aerodromo tūpimo taką. Jis buvo naudojamas kaip sraigtasparnių aikštelė, todėl tūpimas buvo ne iš švelniųjų”, – papasakojo vienas įgulos narių.
Valstybinis tyrimų komitetas pranešė, kad deimantų gavybos bendrovės “Alrosa” Mirno aviacijos įmonei priklausančio lainerio avarijos priežastys tiriamos.
“Neturėjome kada išsigąsti, – keleivis Aleksejus Grišinas pasakojo televizijai “Rossija”. – Bijoti pradėjome tik išlipę iš lėktuvo”.
A.Grišinas ir kiti keleiviai gyrė lakūnus, kurie sugebėjo nutupdyti lainerį tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis. Dėl elektros įrangos gedimo tupiant nebeišsiskleidė užsparniai, kurie padeda sumažinti lėktuvo greitį leidžiantis.
Vienas patyręs Rusijos lakūnas antradienį laimingai pasibaigusį incidentą lygino su pernai sausį įvykusiu Jungtinėse Valstijose, kai sugedęs vienos JAV oro bendrovės laineris buvo nutupdytas Hadsono upėje Niujorko valstijoje.
“Mūsų vaikinas pasirodė esantis ne blogesnis asas negu amerikietis pilotas, kuris įvykus avarijai sugebėjo išgelbėti žmones ir lėktuvą”, – lakūnas Jurijus Sytnikas sakė naujienų agentūrai ITAR-TASS.
Pareigūnai kol kas nekomentuoja galimų lainerio gedimo priežasčių. Rusijos civilinės aviacijos agentūros vadovas Aleksandras Neradka trečiadienį sakė, kad pareigūnai atliks papildomus patikrinimus, tačiau lainerių Tu-154M skrydžiai nebus sustabdyti, kol vyksta tyrimas.
Tu-154, pradėję skraidyti nuo 1968 metų, buvo vieni iš pagrindinių Sovietų Sąjungos ir Rusijos civilinių lainerių. Rusijoje ir kitose šalyse iki šiol eksploatuojama šimtai šių lėktuvų. Iki 1998 metų iš viso pagaminti 935 orlaiviai. 1982 metais buvo sukurtas modifikuotas variantas Tu-154M.
Per 38 metus per avarijas ir katastrofas prarasti 68 Tu-154.