"Veido" archyvas

Pusšimtis žuvusiųjų, du tūkstančiai be namų likusių šeimų. Šimtai tūkstančių hektarų išdegusių miškų ir laukų, 24 degantys durpynai, iš kurių 13 yra Maskvos srities teritorijoje.

Be viso to – užsiliepsnojusi karo laivyno bazė su 13 angarų, kuriuose buvo saugoma aviacijos įranga. Aplink Novovoronežskio atominę elektrinę, Sarovo branduolinį centrą ir dar dešimtį atominių elektrinių siautėjančios liepsnos.

Galiausiai – nepaprastoji padėtis, sumaištis ir lekiančios valdininkų galvos.

Chaosas Rusijoje ne ką mažesnis nei smogas virš Maskvos. Ir vieną, ir kitą sukėlė toliau plintantys gaisrai, kurių nesugeba sustabdyti nei specialiosios pajėgos, nei patriarcho Kirilo maldos.
Tačiau kai kuriems, kad ir kaip keistai tai skambėtų, gaisrai išeis į naudą.

Niekieno žemė

Net ir stichinei nelaimei ištikus, Rusijoje neapsieinama be politikos. Pavyzdžiui, svarbiausia priežastis, kodėl Rusijoje kasdien užregistruojama po keliasdešimt naujų gaisrų židinių, yra ne vien karščiai, kurie praėjusią savaitę nė dienos nebuvo nukritę žemiau nei 38 laipsniai Celsijaus.

Juk miškai Rusijoje nuo gaisrų jau keletą metų nėra saugomi valstybės mastu. Dar 2006-aisiais tuometis prezidentas Vladimiras Putinas įvedė naują Miškų kodeksą, pagal kurį buvo panaikinta centralizuota miškų apsaugos sistema. Kitaip sakant, Rusija, kurioje miškai užima 809 mln. hektarų (tai dvigubai didesnis plotas nei visos Europos!), ir kurioje miškų pagaminamas deguonis laikomas vienu reikšmingiausių natūralių veiksnių priešinantis pasaulinei klimato kaitai, prieš ketverius metus tapo niekieno teritorija.

“Rusijos miškuose dar niekada nebuvo tokios netvarkos kaip dabar”, – apgailestauja Dūmos deputatas Genadijus Gudkovas, vienas iš šimto dviejų, pasirašiusių atvirą laišką V.Putinui ir paprašiusių bent laikinai sustabdyti minėto kodekso galiojimą. Tačiau premjero aplinkos žmonės priekaištų, žinoma, nelinkę girdėti.

Štai nepaprastųjų situacijų ministras Sergejus Šoigu bet kokias pastabas atremia argumentu, kad su gaisrais visoje Rusijoje šiuo metu sėkmingai (!) kovoja per 155 tūkst. pareigūnų, kurių pastangomis nuo liepsnų per vieną parą apsaugoma 360 kaimų ir tūkstančiai hektarų miškų.

Be to, V.Putinas šios stichijos akivaizdoje sąmoningai piešiamas kaip didvyris, tad savaime suprantama, kad ankstesnės jo klaidos Rusijoje negali būti viešai pripažįstamos. Atrodo, kad stichine nelaime jis kaip tik mėgina pasinaudoti kaip galimybe sužavėti rinkėjus prieš 2012 m. prezidento rinkimus.

Išties akivaizdu, kad dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas atatupstas traukiasi į šalį, o V.Putinas drąsiai imasi “gaisrininko žarnos” ir demonstruoja pasiryžimą suvaldyti padėtį.

"Veido" archyvas

V.Putinas naudojasi nelaime ir nepraleidžia progos pasirodyti kaip didvyris, kovojantis su ugnies stichija

Juk tai jis asmeniškai atsakinėja į išsigandusių ar pasipiktinusių gyventojų laiškus. Tai jis stoja su jais išvien ir ragina atsistatydinti visus savivaldos vadovus, kuriais nepatenkinti gyventojai. Lyg to būtų maža, V.Putinas pasitelkė ir sau įprastą didvyrišką retoriką. “Pas mus šalyje buvo daug problemų visada, visais laikais. Ir pečenegai Rusiją niokojo, ir poloviečiai, ir šunys riteriai, buvo ir Didysis tėvynės karas. Rusija viską atlaikė, viską išgyveno. Dabar vėl užgriuvo išbandymas. Ir, žinoma, mes jį įveiksime”, – iškilmingai aiškina V.Putinas.

Galiausiai jis, o ne D.Medvedevas užsidirbinėja politinius pliusus ir garsiai žada dosnią materialinę pagalbą nukentėjusiems ir be pastogės likusiems gyventojams.

Pavyzdžiui, nors stichija Rusijos biudžetui ir taip atsieis milijardus rublių, V.Putinas gyventojų akyse dar labiau pakilo pažadėjęs itin dosnias kompensacijas namams atstatyti: jos sieks apie 3 mlrd. rublių – 262 tūkst. litų.

Brangiausia stichija

Gaisrai iš tiesų yra viena brangiausių stichijų. Štai Rusijoje dėl jų jau prarasta penktadalis viso šiųmečio grūdų derliaus, o miškams padaryta žala skaičiuojama šimtais milijardų rublių.

Rusija – ne išimtis. Pavyzdžiui, miškingoje Kanadoje gaisrai kasmet pridaro maždaug milijardą JAV dolerių žalos. Graikijoje jie kasmet sunaikina apie 300 kvadratinių kilometrų miškų. Antai liepos viduryje Graikijoje kilo vieni didžiausių nuo 2000 metų gaisrai, pasiglemžę per 50 kvadratinių kilometrų miško.

Šiuo metu miškai liepsnoja Portugalijoje, Gruzijoje, o neseniai, vos prieš keletą dienų, po ilgų grumtynių su ugnimi pavyko užgesinti miškų gaisrą Prancūzijoje.