Po žygio Baltijos pajūriu Rusijos aplinkosaugininkai pažėrė kritikos Rusijai dėl nesirūpinimo aplinka, tuo metu Lietuvoje esanti Kuršių nerijos dalis juos maloniai nustebino.

Gamtosaugininkų grupė dvi savaites mynė dviračiais palei jūrą per Rusiją, Lietuvą ir Lenkiją. Jų tikslas buvo sudaryti užterštumo “juodųjų taškų” žemėlapį ir agituoti prieš taršą, rašo leidinys “The St. Petersburg Times”.

Praėjusį savaitgalį pasibaigusią kelionę organizavo vietos gamtosaugininkų grupės, tarp jų – organizacija “Baltijos draugai”, Sankt Peterburgo aplinkos žurnalistų asociacija, Sankt Peterburgo ekologinių iniciatyvų centras.

Dviratininkais tapę ekologai kreipė ypatingą dėmesį į Nemuną, Klaipėdą ir Kuršių neriją.

“Žygių tikslas – nušviesti vietos gyventojams naujus statybos projektus, keliančius grėsmę aplinkai. Siekiant apsaugoti aplinką ir užkirsti kelią valdžiai aukoti ją dėl gilią kišenę turinčio investuotojo pritraukimo, svarbu, kad vietos bendruomenės būtų įtrauktos į sprendimų priėmimo procesą – viešais klausymais, parašų rinkimu ar protestais gatvėse”, – sako organizacijos “Žaliasis pasaulis” pirmininkas Olegas Bodrovas.

Pasak žygio dalyvių, Lietuva ir Lenkija aplinkosaugos prasme itin skiriasi nuo Rusijos.

Lietuvoje esanti Kuršių nerijos parko pusė apstulbino ekologus savo grožiu, tuo metu Rusijos pusė pasirodė apleista. Ekologai sako ypač susirūpinę dėl naftos gigantui “Lukoil” priklausančio naftos bokšto, pastatyto už 22 kilometrų nuo Kuršių nerijos.

“Baltijos jūroje gausu pavojingų toksiškų dumblių, ypač pakrantės zonose. Regiono ekologijos išsaugojimas reikalauja nuolatinių jungtinių visų regiono šalių pastangų, bet ne visos šalys dalyvauja aplinkosauginiuose valymo ir atnaujinimo projektuose. Rusija, atsakinga už taršos liūto dalį, rodo mažai entuziazmo kovojant su pasekmėmis”, – rašo “The St. Petersburg Times”.

Kai kuriuose “juoduosiuose taškuose” rengtos kampanijos.

“Mes bandome šviesti apie riziką, kurią kelia naujas pramonės vystymas, apie naujus iššūkius. Tam, kad palaikytų nuolatinį spaudimą valdžiai, vietiniai turi imtis tvirto ir koordinuoto pasipriešinimo”, – tvirtina O.Bodrovas.

Anot jo, Rusijoje ekologija nėra prioritetas. Buvusiam prezidentui Vladimirui Putinui 2000-aisiais atėjus į valdžią, buvo uždaryta Aplinkos ministerija, jos funkcijas perduodant naujai Nacionalinių išteklių ministerijai, kuri taip pat atsakinga už šalies gamtos išteklių naudojimą.

Ekologai įspėja, kad pietinė Suomijos įlankos pusė tapo didžiulių statybų vieta, ten “dygsta” Baltijos aliuminio gamykla, Baltijos silicio slėnis ir panaudoto Sankt Peterburgo atominės elektrinės kuro laikymo centras.

“Šie projektai, verti daugiau nei 20 mlrd. dolerių, jei bus įgyvendinti iki galo, sunaikins kranto liniją”, – sakė O.Bodrovas.

Pasak “Žaliojo pasaulio” atstovo, genetinės mutacijos jau aptiktos pušyse aplink Sosnovy Bor miestą, kuriame yra Sankt Peterburgo atominė elektrinė. Aplinkosaugininkai įspėja, kad rizika aplinkai gerokai išaugs vystant naujus projektus.

Aleksandras Senotrusovas, vienas iš Liebežyj kaimo politikų, sako, kad kaime, kurio pavadinimas reiškia “Gulbynė”, dėl agresyvių statybų neteko dviejų trečdalių savo teritorijos.

“Šioje teritorijoje pavasario ir rudens migracijos periodu gyvena gulbės. Jei ji bus stipriai išvystyta, taps nebetinkama gulbėms”, – sako A.Senotrusovas.