Priešingai nei dauguma Europos ir NATO valstybių, Šiaurės šalys Danija, Norvegija, Suomija ir Švedija, nepaisydamos jas irgi palietusios ekonominės krizės, pastaruosius ketverius metus nuosekliai didina išlaidas gynybai, pirkdamos vis naujesnius ir galingesnius ginklus, nes tiesiogiai jaučia kylančią Rusijos karinę grėsmę.

Pastaruoju metu tikriausiai nebūna mėnesio, kad Šiaurės šalių žiniasklaidoje nepasirodytų žinių apie kylančią Rusijos karinę grėsmę bei poreikius bendrai rengtis atremti ją ginklu. Žinant bendrą skandinavų santūrumą ir ypač santūrumą Rusijos atžvilgiu, tai jau vertintina kaip viešas pavojaus būgnų mušimas. Savo ruožtu ir Rusija, matydama vis didėjantį Šiaurės šalių karinį bendradarbiavimą bei pasirengimą priešintis jėga, ima atvirai grasinti Šiaurės valstybėms.

Rusija grasina Suomijai

Birželio pradžioje Rusijos generalinio štabo viršininkas generolas Nikolajus Makarovas atvirai pagrasino Suomijai nedrįsti galvoti apie bendradarbiavimą su NATO, nes Suomija, kaip ir Baltijos valstybės, Maskvos požiūriu, turi priklausyti Rusijos karinės įtakos zonai. „Rusijos karinis bendradarbiavimas su NATO plėtojasi gerai ir duoda naudos abiem pusėms, – per susitikimą su Suomijos kariškiais ir gynybos ekspertais dėstė Rusijos generolas. – Ir priešingai – Suomijos karinis bendradarbiavimas su NATO kelia grėsmę Rusijos saugumui, tad Suomija neturi net galvoti apie narystę Aljanse: jai reikia stiprinti karinį bendradarbiavimą su Rusija.“
Vis dėlto Suomijos kariškius ir saugumo specialistus labiausiai nustebino ne šie, gana įprasti, Rusijos generalinio štabo viršininko grasinimai, ne bandymai drausti Suomijos karinėms pajėgoms rengti pratybas rytinėje šalies dalyje kartu su Švedijos bei Norvegijos pajėgomis ir net ne kaltinimai, kad „remiamos Gruzijos revanšistų pastangos atsiimti Pietų Osetiją ir Abchaziją“. Pasak žymaus Suomijos gynybos eksperto, Tarptautinių santykių instituto darbuotojo Charly Saloniaus-Pasternako, jam ir kitiems susitikimo dalyviams net žandikaulis atvipo, kai generolas N.Makarovas it niekur nieko parodė Europos priešraketinės gynybos žemėlapį, kuriame Vakarų Europa priskirta NATO gynybos zonai, o Rytų Europa, įskaitant ES priklausančias Baltijos šalis ir Suomiją, – Rusijos gynybos zonai. Tai suomiams iš karto priminė Molotovo-Ribbentropo paktą, kuriame Vokietija ir Sovietų Sąjunga lygiai taip pat buvo pasidalijusios įtakos sferas Europoje.
Čia verta priminti, kad apie karinės įtakos sferų pasidalijimą Europoje, kuriant priešraketinės gynybos sistemą, Rusijos generolas kalbėjo jau po to, kai gegužę vykęs NATO viršūnių susitikimas Čikagoje kategoriškai atmetė šią Maskvos idėją ir nurodė, jog visos NATO šalys bus po vienu – Aljanso priešraketiniu skėčiu. Beje, kaip parodė iš karto po šio N.Makarovo pareiškimo surengta dienraščio “Ilta-Sanomat” apklausa, narystės NATO šalininkų skaičius Suomijoje padidėjo iki 20 proc., o neigiamai narystę Aljanse vertinančiųjų krito žemiau 10 proc.
Po kelių savaičių Kremliaus grasinimai Suomijai buvo pakartoti pačiu aukščiausiu lygiu: birželio 22-ąją Sankt Peterburge susitikęs su naujai išrinktuoju Suomijos prezidentu Sauli Niinisto Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija būtinai imsis griežtų atsakomųjų priemonių, jeigu Suomijos teritorijoje atsiras naujų raketinių sistemų, o Suomijos narystė NATO taps grėsme jos suverenumui. „Bet kurios šalies įsitraukimas į karinį aljansą tam tikru laipsniu sumažina jos suverenitetą, nes kai kurie sprendimai priimami aukštesniu lygmeniu“, – bandė atkalbėti suomius nuo glaudesnio bendradarbiavimo su NATO V.Putinas, tačiau jo bauginimai ir iš karto po jų pasigirdusios vilionės ekonominiu bendradarbiavimu vargu ar darė įspūdį S.Niinisto, kuris, priešingai nei jo pirmtakė, NATO nekentusi socialdemokratė Talja Halonen, palankiai žiūri tiek į Aljansą, tiek į vis stiprėjantį gynybos bendradarbiavimą su kitomis Šiaurės šalimis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-41) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.