I.Sergunas / "Scanpix"

Intriga dėl Rusijos karinės žvalgybos GRU vadovo Igorio Serguno mirties didėja. Pranešta, kad išties jis mirė ne Rusijoje, o Libane. Dar daugiau – jo mirtis gali būti Kremliaus grupuočių vidaus kovų rezultatas.

Per savo 30 metų trukusią karjerą I.Sergunas stengėsi išvengti dėmesio, nors buvo vienas galingiausių žmonių Rusijoje, rašo “Stratfor”.

I.Sergunas GRU pradėjo vadovauti 2011 m. Tuomet kovoje dėl žvalgybos operacijų kaimyninėse valstybėse kontrolės GRU buvo puolama tiek Federalinės saugumo tarnybos (FST), tiek Užsienio žvalgybos tarnybos. Vis dėlto I.Sergunui pavyko konsoliduoti GRU ir įtvirtinti jos statusą tarp kitų Rusijos specialiųjų tarnybų.

2014-ųjų viduryje ši struktūra buvo restruktūrizuota ir GRU perėmė operacijų Ukrainoje vairą.

Žiauri vidinė konkurencija tarp žvalgybų – sena Rusijos tradicija. Nors pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra “kilęs” iš FST įpėdinės KGB, tačiau jis stengėsi palaikyti balansą šioje konkurencinėje kovoje. Tačiau pastaraisiais metais balanso išlaikyti nepavyko dėl įvykių Ukrainoje.

Kaltė už nesugebėjimą numatyti Maidano ir Viktoro Janukovyčiaus režimo žlugimo krito ant FST. 2014-ųjų viduryje ši struktūra buvo restruktūrizuota ir GRU perėmė operacijų Ukrainoje vairą. Aktyvus specialiųjų pajėgų, taip vadinamo “specnazo”, panaudojimas Kryme ir kitose Ukrainos dalyse priskiriamas būtent I.Sergunui. FST su pažeminimu nesusitaikė ir šios kova su GRU buvo aiškiai matoma separatistiniuose Ukrainos rytų regionuose.

Vis dėlto FST bėdos neapsiriboja vien tik Ukraina. KGB įpėdinė teko kovoti išlaikant savo įtaką ir  Rusijos viduje, ypač Čečėnijoje, ir išsaugant didžiausią savo turą – “Rosneft”. FST problemos gali būti siejamos ir su paslaptingu V.Putino dingimu  2015-ųjų kovą bei pasikėsinimu į opozicijos lyderį Borisą Nemcovą.

FST problemos gali būti siejamos ir su paslaptingu V.Putino dingimu  2015-ųjų kovą bei pasikėsinimu į opozicijos lyderį Borisą Nemcovą.

Dabartiniai įvykiai pateikia tik kelias užuominas apie padėtį šioje žvalgybų tarnybų vidinėje kovoje. Prieš keturis mėnesius Rusijos žiniasklaidoje kalbėta, kad GRU palaikytojas Vladislavas Surkovas prarado “Ukrainos portfelį”. V.Surkovas kartu su I.Sergunu buvo laikomi hibridinio karo Ukrainos rytuose sumanytojai ir vykdytojai. Pasak Ukrainos žvalgybos, savaitgalį užfiksuota, kad su separatistais vėl pradėjo dirbti FST. Tai rodo, kad FST atgauna pozicijas.

Kartu netikėta GRU vadovo mirtis kelia daug klausimų. Visų pirma, I.Serguno mirties aplinkybės. Oficialiai pranešta, kad 58-erių vyras mirė nuo širdies smūgio sausio 4 d. Maskvoje. Tačiau “Stratfor” šaltinis teigia, kad I.Sergunas mirė pirmąją naujųjų metų dieną Libane. Jei tai tiesa, tuomet neaišku, ką jis veikė įvairių žvalgybų karštajame taške ir kodėl Kremlius slepia tiesą.

Kitas klausimas, kaip pasikeis Rusijos operacijos Ukrainoje. Ar FST tęs I.Serguno hibridinį karą? Taip pat neaišku, ar FST sugebės koordinuoti separatistų ir Rusijos kariškių veiksmus be GRU pagalbos.

Rusijos žiniasklaida spekuliuoja, kad I.Serguno vietą gali užimti net ne kariškis, o civilis, turintis asmeninių ryšių su V.Putinu.

Be to, kyla klausimas ir dėl pačios GRU ateities. Ar ši išliks vieninga esant naujam vadovui ir priversta nuolat kovoti su kitomis žvalgybos tarnybomis? Rusijos žiniasklaida spekuliuoja, kad I.Serguno vietą gali užimti net ne kariškis, o civilis, turintis asmeninių ryšių su V.Putinu. Jei pasitvirtins šie gandai, tuomet bus aišku, kad V.Putinas siekia sustiprinti GRU kontrolę.

Taip pat svarbu, kaip elgsis nugalėtoja FST. Vidinė kova tarp specialiųjų tarnybų labai neramina Kremlių, kuris baiminasi neramumų artėjant parlamento rinkimams. Viena pagrindinių FST užduočių yra užkirsti kelią tokiems neramumams, tačiau tarnyba, badydama išplėsti savo įtaką, prisiėmė daug kitų vaidmenų. V.Putiną taip pat neramina 2018-ųjų prezidento rinkimų perspektyva, ypač jei jis užėmė vieną ar kitą pusę. Ši kova dėl valdžios Kremliaus viduje – pavojingiausias Rusijai ir V.Putinui iššūkis.

Visą originalų tekstą rasite čia