Kovo 1 dieną Rusija formaliai atsikratė dar vieno sovietinio relikto – milicijos, kuriai toks pavadinimas buvo suteiktas po 1917 metų bolševikinės revoliucijos. Šiai teisėsaugos institucijai grąžintas caro laikų pavadinimas – policija. Ir keičiama ne tik institucijos iškaba – vykdomos ir kitos struktūrinės reformos, tačiau skeptikai jau dabar garsiai abejoja, ar Kremliaus, tiksliau, prezidento Dmitrijaus Medvedevo inicijuota pertvarka, sugebės iš esmės pakeisti korupcijos ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi apimtą sistemą.

Kremliaus užmojai

Mažesnės pajėgos, tačiau geresnis aprūpinimas – taip trumpai galima apibendrinti visą šios reformos esmę. Skelbiama, kad policijoje dirbančių pareigūnų per artimiausius dešimt mėnesių Rusijoje bus sumažinta penktadaliu.

Be to, visi policininkai turės pereiti neeilinę atestaciją, po kurios tarnybą turėtų palikti ne tik už kriminalinius nusižengimus bausti ar alkoholiu bei narkotikais piktnaudžiauti linkę pareigūnai, bet ir visi, kurie neatitiks griežtesnių kvalifikacinių reikalavimų. Aukščiausius postus užimti pretenduojančius kandidatus atestuos speciali komisija, sudaryta paties prezidento pavedimu. Atestaciją planuojama baigti iki šių metų birželio. Visiems atestaciją įveikusiems pareigūnams turėtų būti padidinti atlyginimai ir suteiktos solidesnės socialinės garantijos.

Vidaus reikalų ministerija bando įsiteikti prezidentui ir skelbiasi siekianti užmegzti glaudesnį ryšį su visuomene. Policijos reformos įstatymui svarstyti pirmą kartą buvo sukurta atskira interneto svetainė, kurioje savo siūlymų dėl reformos projekto galėjo pateikti visos suinteresuotos visuomenės grupės.

Pats ministras Rašidas Nurgalijevas teigia, kad policininkai turi pradėti dirbti visuomenės labui, o ne tik dėl gerų ataskaitų, kurios dažnai neatitinka realybės, ir pripažįsta, kad kai kuriuose Rusijos regionuose policijos vadovai neužtikrina griežtos savo pavaldinių kontrolės, o tai atveria kelią jų savivaldžiavimui. Ministras teigia, kad reforma kaip tik ir įgyvendins tokią kontrolę, be to, vietiniai policijos vadovai turės glaudžiau bendradarbiauti su visuomene.

Veiksmai nuo žodžių skiriasi

Vis dėlto policijos reformos sėkme Rusijoje netiki ne tik žinomi ekspertai, bet ir pati visuomenė. Štai nepriklausomo “Levandos” centro atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad net 52 proc. respondentų mano, jog naujasis policijos įstatymas parengtas paviršutiniškai ir rimtesnių pokyčių nepaskatins. Vos 19 proc. apklaustųjų teigė tikį, kad reforma pagerins šios teisėsaugos institucijos darbą.

Remiantis šia apklausa verta pasvarstyti, kas gi lemia tokį visuomenės nepasitikėjimą vykdoma reforma. “Išskyrus kelis nedidelius patobulinimus, aš čia nematau nieko naujo”, – teigia politikos analitikas Nikolajus Petrovas.

“Mes turėsime kitą vardą. Tačiau naujoji policija dirbs taip pat prastai kaip ir senoji milicija”, – savo skepticizmo neslepia ir politologas Arkadijus Muraševas.

Visa Rusijos Dūmos opozicija balsavo prieš reformos įstatymą. Priežastis paprasta – valdančiosios “Vieningosios Rusijos” partijos atstovai nė nemanė atsižvelgti į opozicijos teikiamus siūlymus. Štai Dūmos narys Genadijus Gudkovas ragino, kad policininkams įstatymu būtų uždrausta dalyvauti mokestinėse įmonių patikrose ar reikalauti iš bankų duomenų apie piliečius, iki jiems bus iškeltos baudžiamosios bylos. Siūlymai buvo atmesti.

Dūmos narys teigia, kad Vidaus reikalų ministerija ne tik nebus reformuota, bet, priešingai, bus grįžta prie tokio milicijos modelio, koks egzistavo prieš kelerius metus, – visagalės, visavaldės, viską kontroliuojančios ir visur besikišančios policijos. Naujasis įstatymas numato didesnę centralizaciją, ypač finansų srityje. Pinigai bus paimti iš regionų ir perduoti centro kontrolei, o tai Rusijoje automatiškai reiškia korupcijos didėjimą.

Interneto portalo agentury.ru redaktoriaus pavaduotoja Irina Borogan teigia pastebinti tik vieną teigiamą reformos aspektą – pareigūnų skaičiaus mažinimą. Tačiau ji taip pat pastebėjo, kad svarstant įstatymą buvo atmesti itin svarbūs siūlymai, galėję užkirsti kelią korupcijai ir piktnaudžiavimui Rusijos teisėsaugos srityje. Nors Rusijos miestų gatvėse nuolat daugėja stebėjimo kamerų, vis dėlto atsisakyta idėjos įrengti kameras ir policijos komisariatuose. Galiausiai atmesti ir raginimai apriboti pareigūnų teisę vartoti fizinę jėgą.

Labiausiai I.Borogan kelia nerimą įstatymu įtvirtintas draudimas policininkams viešai svarstyti savo viršininkų nurodymus. Manoma, kad taip bandoma nutildyti tuos pareigūnus, kurie norėtų pasekti Novorosijsko milicininko Aleksejaus Dymovskio pavyzdžiu. Jis interneto puslapyje “YouTube” išplatintame klipe viešai prabilo apie milicijoje tvyrančią korupciją.

Apie jokią policijos atskaitomybę visuomenei, priešingai, nei bandė įteigti Kremlius, įvedus naująja sistemą kalbėti taip pat neverta. Įstatyme numatyta, kad policijos darbo kontrolę užtikrins visuomeninės tarybos, kurias sudarys pati Vidaus reikalų ministerija.