2014 Liepos 18

Evaldas Labanauskas

Rusijos scenarijus Ukrainai

veidas.lt


Džiaugtis, kad Kijevas užgniaužė maištą ir netrukus susigrąžins Rytų Ukrainos kontrolę, dar labai anksti.

Daugiau nei 20 metų žlugdyta Ukrainos armija dabar atsigauna. Ukrainiečių pajėgos sėkmingai mokosi kariauti tikruose mūšiuose. Tokių ir panašių teiginių galima išgirsti po sėkmingo puolimo prieš separatistus Ukrainos rytuose, kai armija perėmė Slovjansko, Kramatorsko ir kitų miestų kontrolę. Be to, sutriko net patys teroristai, o Rusijos radikalai, tokie kaip Aleksandras Duginas, apie kurį šią savaitę rašo ir “Veidas”, puolė į isteriją ragindami oficialiai įvesti Rusijos armiją į Ukrainą.
Norėtųsi, kad ukrainiečiams pasisektų ir jie susigrąžintų Luhansko bei Donecko sričių kontrolę, bet…
Visų pirma vieša paslaptis, kad prie Ukrainos sienos Rusija sukaupė ir toliau kaupia rimtas karines pajėgas. Taip pat niekam ne paslaptis, kad separatistai kovoja Rusijos ginklais ir Rusijos kariškių remiami.
Antra, savaitgalį Rusija pranešė apie tariamą Ukrainos kariškių įvykdytą Rusijos teritorijos apšaudymą, per kurį žuvo Rusijos pilietis. Esą tokie ukrainiečių veiksmai tampa permanentiniai.
Trečia, Rusijos viešojoje erdvėje netyla raginimai oficialiai panaudoti armiją prieš Ukrainą. Tie raginimai apima nuo vadinamųjų tikslinių smūgių iki plataus karinio puolimo.
Ketvirta, Rusija ėmėsi aktyvių tarptautinės diplomatijos veiksmų, esą siekdama susodinti kovojančias puses prie derybų stalo. Tai yra siekdama, kad Vakarų partneriai prispaustų Kijevą vėl paskelbti paliaubas. Apie norą sėsti prie derybų stalo klykia ir patys separatistai.
Penkta, vėl į karštąją fazę sugrįžęs Izraelio ir palestiniečių konfliktas, Irake siautėjantys islamo radikalai prikaustė Vakarų dėmesį, ir visi suinteresuoti, kad bent Europoje būtų pasiekta, nors ir bloga taika, bet taika.
Turint omeny visas šias aplinkybes, nė vienas Ukrainos ateities scenarijus nėra pozityvus. Blogiausiu atveju Rusija išties pradėtų oficialius karinius veiksmus prieš Ukrainą. Po Krymo aneksijos tai atrodo visai įmanoma.
Vis dėlto net ir Rusijai tokia kaina būtų per didelė. Kremliaus propagandos vadu vadinamas Dmitrijus Kiseliovas sekmadienį įvardijo net dešimt priežasčių, kodėl “išmintingasis” Vladimiras Putinas neturėtų įvesti kariuomenės į Ukrainą, o galutinis jo argumentas buvo Rusijos gyventojų apklausa, pagal kurią, dauguma nepalaiko karo su ukrainiečiais.
Kita vertus, D.Kiseliovas be jokių nutylėjimų paragino kiekvieną žiūrovą tapti savanoriu ir eiti ginti rusų nuo vadinamųjų fašistų. Po ir prieš rodyti reportažai apie neva kenčiančius Luhansko, Donecko ar net šalia gyvenančius Rusijos piliečius, Kijevo kliką ir garbingus bei drąsius separatistus turėjo iki širdies gelmių sujaudinti bei paskatinti užsirašyti į tariamus savanorius ne tik eilinį rusą, bet ir kiekvieną sąžiningą bei kitų nelaimėms neabejingą žmogų.
Išvada – Rusija nesiruošia palikti Ukrainos ramybėje, nors atviros agresijos dar neplanuoja. Galima įžvelgti tam tikrų analogijų su 1992–1993 m. Abchazijos karu. Tuomet gruzinams pasiekus ženklių pergalių prieš separatistus ir taip pat savanoriais vadintus kazokus bei samdinius Tbilisis buvo prispaustas skelbti paliaubas, atitraukti dalį kariuomenės. Per tą laiką separatistai papildė savo gretas ir persigrupavę bei palaikomi Rusijos pajėgų pasiekė pergalę prieš gruzinus, o netrukus Abchazijoje ėmė rastis rusų “taikdariai”. Regionas tapo niekieno žeme, nukraujavusi Gruzija paskendo negandose – nuo pilietinio karo iki ekonomikos žlugimo.
Ar tokį planą Kremliaus strategai numatė ir Ukrainai? Viliuosi, kad klystu, nes visada norisi išlikti optimistu: “Slava Ukraine!”

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Evaldas Labanauskas:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...