RIA Novosti

Nuo vasaros įšaldžiusi dujų tiekimą Ukrainai, artėjant žiemai Rusija pamažu priveria sklendę ir Europai. Ar greitai peršaltų mūsų žemynas, jei šis čiaupas būtų visai užsuktas?

Rima Janužytė

„Vienintelis būdas užtikrinti netrikdomą dujų tiekimą vartotojams Europoje – nereeksportuoti iš Rusijos įsigytų dujų Ukrainai“, – perspėja Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas, paneigdamas naivius europiečių samprotavimus, esą jie galį su iš Rusijos įsigytomis dujomis daryti ką panorėję, pavyzdžiui, perparduoti jas be šio kuro likusiai Ukrainai.

Rusija aiškiai leidžia suprasti: galite mojuoti sutartimis, kiek tik širdis geidžia, bet jei šelpsite Ukrainą, šalsite patys. Ir jau kuris laikas Europos šalims geriausiu atveju tiekia tik minimalų ilgalaikėse sutartyse numatytą dujų kiekį. Apie tai, kad iš Rusijos pasiekia vis mažiau dujų, jau pranešė Lenkija, Slovakija, Austrija ir kitos ES valstybės. Ir jau pasigirsta perspėjimų, kad tai turės įtakos tų šalių ekonomikai.

Kaip išmatuoti Europos priklausomybę

Rusiškos dujos pigiausios iš šiuo metu prieinamų Europai. Nenuostabu, kad būtent jos naudojamos daugelio Europos valstybių centrinio šildymo sistemose, be to, jas perka ir daugelis stambiausių Europos pramonės įmonių. Skaičiuojama, kad iš viso Rusija Europai tiekia trečdalį visų šildymui, elektros gamybai ir pramonei reikalingų dujų. Jei paversime skaičiais, pernai Europa iš viso įsigijo 155 mlrd. kub. m rusiškų dujų.

Ir nors Europos Sąjunga nuolat kartoja, kad būtina mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, tačiau puikiai supranta, kad ši nepriklausomybė – labai brangi. Ir kaip tik dėl to rusiškų ir iš kitų regionų perkamų dujų santykis Europoje daugelį metų beveik nekinta.

Tiesa, prieš trejetą metų rusiškų dujų pozicijas Europoje buvo gerokai sudrebinęs Kataras, kuris tiesiog „užtvindė“ Europos rinką nebrangiomis suskystintomis gamtinėmis dujomis. Europoje jos buvo parduodamos biržose tos dienos rinkos kainomis, ir tai buvo visiškai neparanku ilgalaikių sutarčių modelį taikančiam rusiškų dujų koncernui „Gazprom“.

2012 m. „Gazpromas“ dėl savo nelanksčios kainodaros Europoje buvo praradęs 10 proc. rinkos. Tačiau Kataras netrukus rado pirkėjų, galinčių mokėti daugiau, ir nusigręžė nuo Europos išsiveždamas tanklaivius su suskystintomis dujomis ir palikdamas europiečius toliau kankintis su „Gazpromu“.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-39-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.