2015 Rugsėjo 04

Ryga, krepšinis – po 78 metų

veidas.lt

EPA-ELTA

Nuo rytdienos Lietuva bent keletą savaičių vėl gyvens krepšinio ritmu, o sirgaliai iš mūsų krepšininkų tikėsis tik geriausių rezultatų. Prancūzija, Ispanija, Serbija ir Lietuva – Europos krepšinio čempionato favoritai nesikeičia jau daugelį metų.

 

Dovaidas PABIRŽIS

 

Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą į keturias valstybes perkeltas Europos krepšinio čempionatas lietuviams sudarė itin patrauklią galimybę pamatyti mūsų krepšininkų kovas gyvai. Bent jau pirmajame čempionato etape, nes D grupės varžybos po 78 metų vėl vyks Latvijos sostinėje Rygoje, kur Lietuva 1937 m. pirmą kartą dalyvavo Europos čempionate ir pirmą, bet ne paskutinį kartą tapo Europos krepšinio čempione.

Ko iš Lietuvos gali tikėtis ten nuvykę ar namuose pasilikę krepšinio sirgaliai?

 

Neatskleidė visų kozirių

Dešimties draugiškų rungtynių cikle Lietuvos rinktinė demonstravo ne itin akiai patrauklų krepšinį. Jono Kazlausko komanda iškovojo 7 pergales ir patyrė 3 nesėkmes – nusileista kroatams, turkams ir graikams. Lietuviai žaidė lėtai, ypač retai į greitą puolimą bėgo antrojoje pasirengimo pusėje. Antrosios linijos žaidėjai beveik nemėgino rungtyniauti vienas prieš vieną, dažniau ieškodami aukštaūgių. Lietuviai aktyviai judėjo be kamuolio, statė daug užtvarų, dažnai kirto į baudos aikštelę, atliko daug perdavimų.

Krepšinio analitikai teigia, kad toks žaidimas būdingas komandai, neturinčiai aiškių lyderių. Rinktinė taip pat daug klydo – per rungtynes vidutiniškai padarydavo beveik po 16 klaidų.

Pasirengimo ciklą apsunkino tai, kad dėl naujos sutarties už Atlanto kuriam laikui turėjo išvykti pagrindinis vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas. Kaip pabrėžė treneris J.Kazlauskas, tai šiek tiek išderino komandą. Prastos formos buvo pagrindinis įžaidėjas Mantas Kalnietis, per 9 rungtynes vidutiniškai rinkęs po 5,6 taško ir 4,1 rezultatyvaus perdavimo. Būtent šiems žaidėjams treneris J.Kazlauskas yra numatęs lyderių vaidmenį.

J.Valančiūnas per 4 sužaistas rungtynes pelnė beveik po 13 taškų ir atkovodavo po daugiau nei 9 atšokusius kamuolius. Antras pagal rezultatyvumą komandoje buvo debiutantas Artūras Milaknis (9,3 taško). Trečias – kitas atakuojantis gynėjas Renaldas Seibutis (7,8). Kovojant dėl atšokusių kamuolių išsiskyrė jaunasis krašto puolėjas Domantas Sabonis, per rungtynes vidutiniškai sugriebdavęs beveik po 6 kamuolius.

„Veido“ kalbinti krepšinio ekspertai pabrėžė, jog draugiškos rungtynės skirtos būtent tam, kad būtų galima eksperimentuoti, ieškoti savo žaidimo ir taktinių sprendimų, per daug nesidairant į švieslentę ir galutinį rezultatą. O optimalią formą komanda turės įgyti galbūt net jau įsibėgėjus grupės varžyboms. Tuomet iš tiesų paaiškės, kas ko vertas.

Buvusio rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros teigimu, akivaizdu, kad per pasirengimo etapą ne visi žaidėjai dar buvo geriausios formos, o pagrindinės būtinos taisyti problemos – žaidimas prieš varžovų spaudimą ir aktyvią gynybą, taip pat koncentracijos stoka, dėl kurios daromos klaidos lygioje vietoje. Buvęs rinktinės treneris taip pat norėtų matyti daugiau lengviau pelnomų taškų.

„Jei kalbėtume apie stipriąsias puses, viskas keisis, kai pagerės pataikymas, tuomet visai kitaip atrodai, atsiranda daugiau erdvės puolime, galima aštrinti žaidimą. Vaizdas pasikeis ir kai J.Valančiūnas bei kiti aukštaūgiai ras bendrą kalbą baudos aikštelėje. Ginamės pakankamai gerai, puikiai kaitaliojamos gynybos sistemos, gynyba gana agresyvi. Komandos sudėtis lygi, žaidėjų meistriškumas panašus. O svarbiausia tai, kad komanda su charakteriu, lengvai nelūžta“, – sako treneris.

Treneris Valdemaras Chomičius didelių minusų Lietuvos komandos žaidime apskritai neįžvelgia. Anot jo, keletas pralaimėjimų prieš pajėgius varžovus yra naudinga, nes viską laimint mažiau pastebimos savosios problemos, o po pralaimėjimų atliekama rimtesnė žaidimo analizė, stengiamasi ištaisyti pastebimiausius trūkumus.

„Tikrąjį savo pajėgumą pamatysime Rygoje. Man patinka, kad komanda jauna, energinga, gali bėgti, kibiai gintis, bet reikia nepamiršti to daryti visų rungtynių metu, nes būna, kad pradedame žaisti lėčiau, tada lėčiau atliekami ir deriniai. Potencialo tikrai yra ir jį reikia išnaudoti nuo pradžios iki pabaigos. Mūsų jauni žaidėjai yra perspektyvūs, gali įmesti, žaisti vienas prieš vieną. Tereikia, kad jie visada tikėtų savo jėgomis, jog gali tai padaryti“, – įsitikinęs V.Chomičius.

 

D grupė – ne kliūtis?

Nedaug yra abejojančiųjų, kad D grupėje, kurioje, be Lietuvos, taip pat žais Latvija, Estija, Belgija, Ukraina ir Čekija, lietuviams didelių sunkumų neturėtų kilti.

Tą netiesiogiai įvardijo ir rinktinės krepšininkai, ir treneriai, ir krepšinio specialistai. Jeigu Lietuva, kaip tikimasi, užims grupėje pirmą vietą, aštuntfinalyje rinktinės lauks ketvirtą vietą C grupėje (Nyderlandai, Graikija, Kroatija, Slovėnija, Makedonija ir Gruzija) užėmusi ekipa.

Remiantis lažybų bendrovių prognozėmis, greičiausiai tai bus Makedonija. Tokiu atveju su šia ekipa lietuviai rungtyniautų trečią čempionatą iš eilės: 2011-ųjų pralaimėjimą ketvirtfinalyje nedaug kas nori prisiminti, o užpernai Slovėnijoje lietuviams po sunkios kovos pavyko pasiekti revanšą. Trečia vieta C grupėje prognozuojama slovėnams, penkta – gruzinams, bet šios komandos taip pat potencialiai gali tapti Lietuvos varžovėmis jau aštuntfinalyje.

Piešiant šį scenarijų toliau, ketvirtfinalyje lietuvių tokiu atveju lauktų antrą vietą A grupėje bei trečią vietą B grupėje užėmusių komandų aštuntfinalio poros laimėtojas. Itin lygioje A grupėje neabejotinais favoritais laikomi prancūzai, tačiau į antrąją poziciją pretenduoja bene visos likusios komandos: Lenkija, Suomija, Izraelis, šiek tiek prasčiau vertinamos tik Rusijos bei Bosnijos ir Hercegovinos komandos galimybės. O pajėgiausioje C grupėje net ir trečią vietą užėmusi komanda jau bus kietas riešutas – tai gali būti Italija, Turkija arba Vokietija, galbūt net Serbija arba Ispanija. Įveikus šį barjerą pusfinalyje greičiausiai lauktų Graikija, Ispanija arba Kroatija.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...