1985 m. tuometiniai Graikijos ir Prancūzijos kultūros ministrai Melina Mercouri ir Jack’as Langas pasiūlė Europos kultūros sostinės idėją. Taip tikėtasi suartinti skirtingas Europos tautas, išryškinant jų kultūrinę įvairovę ir iškeliant bendras Europos vertybes ir istoriją.

Dovaidas Pabiržis

Neatsitiktinai pirmąja Europos kultūros sostine paskelbti Atėnai. Šiemetinė sostinės Rygos kultūriniai projektai taip pat įsilieja į bendrą europinį kontekstą, o kartu ir sprendžia daugialypio, istorijos audrų ne kartą blaškyto miesto identiteto klausimus.

Sugrįžta Rygoje gimusios žvaigždės

Europos kultūros sostinės programos Latvijos sostinėje ašis – mieste gimę arba su juo vienaip ar kitaip susiję žmonės. Metų pradžioje pristatyta 1837-1839 m. čia gyvenusio ir dirbusio kompozitoriaus Richardo Vagnerio ankstyvoji opera „Rienzi“, kurią jis pradėjo rašyti būtent Rygoje. Liepą prie Latvijos nacionalinės operos skambėjo koncertas, kuriame pasirodė iš šio miesto kilę žymūs muzikantai – tai dainininkai Maija Kovalevska, Aleksandras Antonenko, Egilis Silinis, Elina Garanča, atlikėjai Gidonas Kremeris, Baiba Skridė, Daniilas Bulajevas, Vestardas Šimkus, kompozitorius Raimondas Paulas, legendinis baleto artistas Michailas Baryšnikovas ir daugelis kitų.

Koncertą gyvai galėjo stebėti daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos, televizijos žiūrovai. Su Ryga susijusių tarptautiniu mastu žinomų kūrėjų temą plėtojo ir daugelis kitų renginių.

Latvijos nacionalinės operos dirigento Modesto Pitrėno teigimu, Ryga išlieka Baltijos šalių kultūriniu metropoliu, ką pabrėžia ir šiųmečiai renginiai, sutelkti ties rimtąja kultūra. Anot jo, aukštasis menas Rygoje neprivalėjo užleisti vietos populiariajai kultūrai, bet kartu tapo matomas, patrauklus, viešas ir prieinamas.

“Nemažiau svarbus dalykas – Rygos pozicija Europos kultūriniame kontekste. Latvijos sostinė niekada nebuvo kultūrine periferija, tą ji įrodo ir šiemet. Visų pirma tai patvirtina i Rygą sugrįžtančios čia gimusios ar išsilavinimą gavusios muzikos ir meno žvaigždės, kurias vienas didelis koncertas sutalpinti nepajėgus, kita vertus, čia, pradedant R.Vagneriu, visada kūrė stiprūs Europos meistrai. Ir šiemet rygiečiai turėjo drąsos pasikviesti į pastatymus daug užsienio menininkų, tuo paliudydami, kad jie nėra provincialiai mastanti chunta, norinti išsidalinti šio projekto “aukso puodą” ir Europos kultūros paraštėje brukštelti varnelę”, – pastebi M.Pitrėnas.

Masiškiausiu šių metų Europos kultūros sostinės renginiu tapo 8-osios pasaulinės chorų žaidynės. Į savo chorinio dainavimo tradicijomis besididžiuojančią šalį liepą atvyko 27 tūkst. dainininkų iš 460 chorų ir 73 pasaulio valstybių. Per daugiau nei savaitę mieste nuskambėjo daugiau kaip 100 chorinės muzikos koncertų, kurie vyko uždarose Rygos koncertų salėse, parkuose ir skveruose.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.