Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rusijoje – visoje Rytų Europoje jau kelis mėnesius iš eilės nuosekliai mažėja nedarbas. Tik ar ne per anksti džiaugtis?

Ekspertų prognozės, esą nedarbas Rytų Europoje ir šiemet toliau didės, kol kas bliūkšta. Latvijoje, kuri dar pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausią nedarbo lygį pasiekusi Europos Sąjungos narė, dabar bedarbių jau 5 proc. mažiau nei blogiausiu recesijos laikotarpiu.

Nedarbas čia laipsniškai ėmė mažėti nuo metų pradžios: kovą buvo registruota 194 tūkst. bedarbių, arba 17,3 proc. visų darbingų gyventojų, balandį nedarbas šalyje krito iki 16,7 proc., gegužę neviršijo 16,2 proc., birželį siekė 15,7 proc., o šiuo metu, naujausiomis žiniomis, registruotų bedarbių Latvijoje liko apie 15,4 proc. Beje, sostinėje Rygoje nedarbas dar mažesnis – apie 12,4 proc.

Visa tai reiškia, kad bedarbių Latvijoje per tris mėnesius sumažėjo ne taip jau menkai – apie 20 tūkst., iki 175 tūkst. darbo nerandančių žmonių.

Panašiai yra ir kitoje mūsų Baltijos kaimynėje Estijoje. Priminsime, kad šioje šalyje nedarbo rodikliai aukštyn pašoko itin staigiai: nuo 11 proc. 2009 m. pirmąjį ketvirtį iki 19 proc. šių metų sausio–kovo mėnesiais. Dabar jie lygiai taip pat sparčiai krinta. Registruotų bedarbių Estijoje mažėja aštuonioliktą savaitę iš eilės ir šie rodikliai baigia priartėti prie pernai pavasarį buvusių duomenų.

Estijos darbo rinkos departamento duomenimis, bedarbių Estijoje šiuo metu liko apie 77 tūkst., arba 11,6 proc. darbingų šalies gyventojų. Kaip ir Latvijoje, tai yra maždaug 20 tūkst. bedarbių mažiau nei kovą.
Panašiai sekasi ir kitoms dviem mūsų kaimynėms – Lenkijai ir Rusijai. Pavyzdžiui, Lenkijoje nedarbo lygis nuosekliai mažėja nuo vasario, kai siekė 13 proc. Vėliau, tarkime, gegužę, jis buvo 11,9 proc., o birželį dar smuktelėjo iki 11,6 proc. O štai Rusijoje nedarbas grįžo net į prieškrizinį lygį ir dabar neviršija 6,2 proc.
Reikia pripažinti, kad bedarbių gretos praretėjo net ir Lietuvoje. Pirmą kartą nuo 2008 m. ši tendencija pastebėta gegužę, kai bedarbių Lietuvoje per mėnesį sumažėjo nuo 17,3 iki 15,05 proc. visų darbingų gyventojų. Pasak Lietuvos darbo biržos specialistų, dabar šis rodiklis stabilizavosi ir laikosi ties 15 proc.
“Pirmą kartą nuo 2008 m. spalio mėnesio nedarbo rodiklis šalyje mažėjo gegužę, kai bedarbio statusą suteikėme 25 tūkst. asmenų, o tai yra 20 tūkst. mažiau nei balandį”, – tvirtina Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, pabrėždamas, kad nedarbas šalyje mažėja jau antrą mėnesį iš eilės.

Lėmė ir sezoniniai darbai

Vis dėlto toks bedarbių gretų mažėjimas Rytų Europoje atrodo įtartinas. Juolab kad beveik visoje Europoje nedarbas toliau didėja: tik penkiose ES šalyse nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį mažėjo, o 22 valstybėse ir toliau didėjo.

Peršasi nemaloni išvada, kad Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje bedarbių gretos praretėjo dėl to, kad dalis jų išvyko į užsienį tikėdamiesi sezoninių darbų. Statistikos departamento duomenimis, vien gegužę iš Lietuvos išvyko apie 10 tūkst. žmonių, birželį – dar apie 9 tūkst.

Galima neabejoti, kad dauguma šių oficialių emigrantų išvyko laikinai uždarbiauti užsienyje, o rudenį grįš į Lietuvą ir tada nedarbas vėl šoktelės aukštyn.

Pavyzdžiui, Nyderlanduose šiuo metu kaip tik darbuojasi mažiausiai 140 tūkst. atvykėlių iš Rytų Europos – 12 tūkst. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai. Daugiau nei pernai Rytų europiečių dirba ir Norvegijoje, Danijoje ir kitur.

Tiesa, Rytų Europos darbo rinkos specialistai aiškina, kad nedarbo mažėjimo priežastys visai kitos. Ir įtikinamiausi čia Rusijos argumentai: šioje šalyje 2010 m. darbo vietas kuriančioms programoms iš šalies biudžeto skirta 36 mlrd. rublių (2,89 mlrd. Lt).

Latvijoje šis reiškinys įvardijamas kaip natūralus rinkos atsigavimo rezultatas, netgi verčianti dar labiau pagerinti kitų metų Latvijos ekonomikos prognozes.

Na, o Lietuvos specialistai aiškina, esą bedarbių mažėja dėl to, kad Vyriausybė nedarbą pagaliau iškėlė kaip prioritetą, o darbo birža ėmė aktyviau bendradarbiauti su darbdaviais. Pavyzdžiui, vien tarpininkaujant darbo biržai birželį įdarbinta 20,3 tūkst. žmonių – 6 proc. daugiau negu gegužę.

Bet rinka, matyt, iš tiesų šiek tiek atsigauna. Statistikos departamento duomenimis, daugiau galimybių įsidarbinti pastaruoju metu atsirado prekybos, transporto, apsaugos ir net statybų sektoriuje.