“Tolesnė mūsų švietimo raida nieko gero nežada, o tikėtis, kad bus imtasi rimtų sprendimų vilties beveik nėra. Mūsų politikai neturi ne tik politinės valios, bet ir akivaizdaus problemų suvokimo”, – teigia vienos geriausių Lietuvos mokyklų – Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Savaitraščio “Veidas” sudarytame reitinge Vilniaus licėjus užima pirmą vietą (iš 100 galimų balų jis surinko 90,44 balo). Daugiau nei 20 metų pedagoginio darbo patirties turintis S.Jurkevičius būgštauja, kad dabartinė Lietuvos švietimo sistema atsidūrė aklavietėje. Kaip iš jos išeiti?

VEIDAS: Jūsų manymu, ko Lietuvos vidurinis ir aukštasis mokslas, kurį įgyja mūsų jaunimas, vertas tarptautiniame kontekste?
S.J.: Daugelis pasaulio šalių didžiuojasi universitetais, kurie pasiekiami tik ypač gerai baigus vidurinę mokyklą. Turbūt niekam nekelia jokių abejonių mokymo(si) kokybė prestižiniuose JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ar Prancūzijos universitetuose. Tai tarsi atskaitos taškai, į kuriuos būtų galima lygiuotis.
Lietuvoje esama neblogų studijų programų, moderniai atnaujintų laboratorijų, sutvarkytų bibliotekų, tačiau dėl negebėjimo užtikrinti geros kokybės visa tai stipriai nublanksta. Be to, bevalystės tendencijos, įsivyravusios mokykloje, persimetė ir į universitetus. Nepagrįstai sureikšminamos studentų teisės ir krintantis reikalavimų lygis – jau akivaizdi tendencija ir aukštosiose mokyklose.
Kitas dalykas – įvedus krepšelius universitetai tapo dar labiau priklausomi nuo studentų skaičiaus, o kokybės ir lygio reikalavimas pasitraukė į antrą ir net į trečią planą.
VEIDAS: Lietuvoje gana dažnai kaip teigiamas minimas kaimynų estų švietimo ir mokslo sistemos pavyzdys. Kaip manote, kodėl Lietuvoje švietimo reforma nepavyko?
S.J.: Norint tikslingai įgyvendinti reformą, būtina suvokti jos prasmę ir vertę, taip pat – turėti politinės valios ir vidinės tvirtybės ją įgyvendinti. Dvidešimties metų Lietuvos patirtis tik įrodė, kad neturime aiškiai suvoktų tikslų ir negebame įgyvendinti net išsikeltų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę būta didelio entuziazmo ir tikėjimo, kad švietimo srityje galima daug nuveikti: pedagogai ir mokyklų vadovai aktyviai jungėsi į įvairiausius mokyklų atnaujinimo projektus. Tačiau ilgainiui viskas virto imitaciniais procesais, kurie nedavė apčiuopiamos naudos ir įstūmė visą švietimo sistemą į aklavietę, kurioje dabar ir esame.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.