Jau šį rudenį Sigitas Mikutis patrauks į Kembridžą studijuoti gamtos mokslų. Jaunasis chemikas neslepia – mokslininko kelias jam pats mieliausias.

Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijoje Sigitas visada išsiskyrė kaip vienas geriausių klasės mokinių, bet didžiausi laimėjimai pasipylė paskutiniais mokslo metais. Vienuoliktoje klasėje pelnęs sidabro medalį šalies chemikų olimpiadoje, jaunuolis kartelės nebenuleido ir jau po metų 50-ojoje Lietuvos mokinių chemijos olimpiadoje iškovojo auksą, iš tarptautinės D.Mendelejevo olimpiados parsivežė bronzą ir galiausiai, visų nuostabai, 44-ojoje tarptautinėje chemikų olimpiadoje Lietuvai iškovojo auksą.
Šiuo metu vaikinas studijuoja biochemiją Vilniaus universitete, bet jau nuo rudens taps Kembridžo studentu. Istorija paprasta – į šį Didžiosios Britanijos universitetą Sigitas stojo po dvyliktos klasės, bet tąkart pritrūko sėkmės, todėl į jį pateko tik iš antro karto. Ar negaila metų? „Tikrai nemanau, kad jie nuėjo šuniui ant uodegos. Nors laiko šiek tiek gaila, būdamas Vilniuje įgijau daug patirties, pamačiau gyvenimo,  – patikina Sigitas. – Be to, šie metai sušvelnins šoką, kurio nestigs išvykus studijuoti į Kembridžą, ir nebus taip sunku, kaip studentams, pradėsiantiems nuo nulio.“
S.Mikutis jau seniai norėjo mokytis Kembridže, nes šis Didžiosios Britanijos universitetas diktuoja gamtos mokslų madas ir pasižymi itin stipriu gamtotyrininkų parengimu. „Yra tik keletas universitetų, galinčių su juo lygintis. Čia dėstoma pati naujausia medžiaga ir stengiamasi kuo sparčiau taikytis prie to, kur link apskritai juda šiuolaikinis mokslas, – aiškina vaikinas. – Be to, daug įtakos turi ir anglų kalba.“ Kadangi ateitį Sigitas sieja su moksline veikla, šie dalykai jam itin aktualūs.

Chemija – netikėtas gyvenimo posūkis

„Kai sūnus buvo mažas, nė minties nebuvo kilę, kad viskas gali taip susiklostyti. Įtikinamiau skambėjo matematika, informatika ar fizika ir nemanėme, kad jis ims ir pasuks į chemiją“, – atskleidžia Sigito mama Virginija.
Jei iš vaikystės pomėgių būtų galima ateitį prognozuoti, veikiausiai vaikinui tiktų klijuoti menininko etiketę. Mama puikiai prisimena, kaip būdamas mažas sūnus mielai deklamuodavo muzikos vadovėlio dainų posmelius ir netgi pats rašė eilėraščius. Be to, dar prieš pirmąją klasę, lankydamas privačią mokyklėlę, susipažino su muzika, daile, na, ir chemijai artimesne matematika.
Tokių permainų, kokių pasiūlė tikrovė, nesitikėjo sulaukti nė pats Sigitas. Apie gamtos mokslus jis apskritai negalvojo ir nedaug trūko, kad būtų pasirinkęs vieną šiuo metu itin populiarią kur kas lengvesnę specialybę. Be abejo, dabar džiaugiasi, kad taip nenutiko. Šiuo mokslu jaunuolį sudomino ne vieną gerą chemiką išugdęs mokytojas Valdas Jaruševičius. Tiesa, paprasta nebuvo –  užsispyrusį mokinį ne vieną mėnesį teko įkalbinėti ateiti į šio mokytojo vedamą pasirengimo chemikų olimpiadoms būrelį. Bet chemijai pamėgti Sigitui užteko vienintelio užsiėmimo.
„Klasėje buvo trys išsiskiriantys mokiniai, tarp jų – ir Sigitas. Kad jis gabus chemijai, iš karto nepasimatė, bet buvo aišku, kad Sigitas – nestandartiškai mąstantis mokinys, – patikina mokytojas. – Būtent todėl jį ir pakviečiau. Dirbu jau daug metų ir žinau, kad kartais reikia nenusileisti vien dėl to, kad mokinys pabandytų, o ar vėliau chemiją pasirinks, ar ne – čia jau kitas klausimas.“
Pasirodo, net S.Mikučiui teko pajusti mokslo šaknų kartumą, nes geri rezultatai pasipylė ne iš karto. Devintoje klasėje dalyvaudamas mokyklos chemijos olimpiadoje, užėmė tik trečią vietą. Kadangi į rajoninę olimpiadą galėjo pakliūti du pirmieji, pirmuoju bandymu jam teko nusivilti. „Tada stebėjau, ar Sigitas nuleis rankas, ar kaip tik užsigrūdins. Džiugu, kad rankų jis nenuleido ir jau po metų kitus gana stipriai pranoko. Vienuoliktoje klasėje buvo aišku, kad tai bus neabejotinai aukšto lygio mokinys, – didžiuojasi V.Jaruševičius. – Didelis pranašumas tas, kad iš tos klasės respublikinėje olimpiadoje dalyvavo net tys mano mokiniai, taigi galima įsivaizduoti, kokia konkurencija prasidėdavo dar klasėje.“
Netikėtai vaikino gyvenime atsiradusi chemija netruko tapti jo asmenybės dalimi. „Kai su Sigitu prasilenkdavau gimnazijos koridoriuose, žinodavau, kad čia tas Sigitas, kuris gerai chemiją moka“, – sako gera Sigito draugė Kristina Urnaitė, besimokanti toje pačioje mokykloje. Pasirodo, vaikinas greitai tapo (ir, atrodo, iki šiol išliko) pavyzdžiu, nuo kurio kiti mokiniai raginami neatsilikti. „Be to, tai padrąsino dalį kitų mokinių mokytis jau vien dėl to, kad Sigitas pažįstamas, mokęsis pas tą patį mokytoją, tad ir pasiekti jo laimėjimai atrodo realesni“, – pastebi Kristina.
Beje, čia reikėtų paminėti, kad ši Kauno rajone esanti gimnazija ne pirmą kartą išsiskiria chemijos srityje ir jau yra pasiekusi solidžių laimėjimų. „Yra keletas mūsų gimnazijos absolventų, kurie užsienio universitetuose apsigynė chemijos mokslų daktaro disertacijas, keletas dar rengiančiųjų disertacijas, apie trisdešimt respublikinių olimpiadų dalyvių, apie pusė prizininkų, pelniusių visų spalvų medalių, – vardija V.Jaruševičius. – Taigi tiek Lietuvos, tiek Baltijos šalių, tiek tarptautinėse olimpiadose laimėjimų yra daug ir įvairių.“