3 klausimai apie S.Skvernelio žaidimus su „valstiečių“  lyderiu politologui, ISM docentui dr. Vincentui Vobolevičiui

– Kai kurie premjero Sauliaus Skvernelio pastarojo meto žingsniai netiesiogiai signalizuoja apie takoskyrą tarp jo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio. Kas, jūsų nuomone, vyksta: frakcija artėja prie skilimo, o abu lyderiai pasuks skirtingais keliais?

– Galima daryti prielaidą, kad S.Skvernelis nori laimėti 2019 m. prezidento rinkimus. Kita prielaida – jis turi apie 25 lojalius „valstiečius“, kurie prireikus galėtų palikti LVŽS frakciją Seime. Jeigu šios prielaidos teisingos, tikėtina, kad S.Skvernelis gali palikti frakciją ir suformuoti naują daugumą su liberalais ir konservatoriais, o premjero postą perleisti Gabrieliui Landsbergiui, mainais gaudamas sau patogią ministeriją, pavyzdžiui, Vidaus reikalų, ir galbūt pažadą padidinti finansavimą statutiniams pareigūnams. Pasėdėtų ramiai kokius metus, darydamas pareiškimus apie tai, kaip reikia gelbėti Lietuvą, o tada kandidatuotų prezidento rinkimuose, oponuodamas tiek būsimam konservatorių, tiek LVŽS kandidatui, save pozicionuodamas kaip centristinio vidurio kelio atstovą. Tai būtų gana patrauk-lu, nes jis išvengtų nepatogios startinės padėties būti visų „valstiečių“ kandidatu ir galėtų kandidatuoti nepriklausomai nuo LVŽS, kurią žiniasklaida labai puola. Aš manau, S.Skvernelis sąmoningai pabrėžia ribą tarp savęs ir Ramūno Karbauskio, kad jo taip labai nepultų, o reitingai išliktų aukšti.

– Ar tai iš anksto apskaičiuoto žaidimo dalis?

– Buvo gana akivaizdu, kad prasidėjus pokyčiams švietimo srityje, griežtinant alkoholio kontrolę bus stiprus puolimas, o atakos taikiniu S.Skverneliui naudingiau matyti ne save, bet R.Karbauskį, todėl nuo pat pradžių buvo juntamas jo noras išlaikyti takoskyrą. Kadangi partijos lyderis nėra nei premjeras, nei ministras, o Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, S.Skverneliui, kuris visuomenėje matomas kaip pagrindinis lyderis, daug pastangų tikriausiai nė nereikėjo – užtenka šiek tiek paoponuoti, ir visi kalba, kas čia vyksta. Todėl manau, kad oponuoti R.Karbauskiui buvo seniai sugalvota S.Skvernelio strategija.

Bet R.Karbauskis irgi skaičiavo: Kultūros komiteto pirmininkas turi mažiau galių, ir tikėtina, kad „rusiško varianto“ bijantiems žmonėms tai atrodys mažiau pavojinga nei kuri nors ministerija ar premjero postas, todėl ir kritikos bus mažiau.

Kita vertus, „valstiečiams“ populiarumo požiūriu R.Karbauskis yra „inkaras“, o S.Skvernelis – „balionas“, kuris šiek tiek padeda išlaikyti reitingus.

– Manytumėte, kad skilimas įvyks greitai? Ar įtampa laipsniškai augs iki prezidento rinkimų?

– S.Skvernelis populiarus dėl to, kad į jį sudėtos viltys žmonių, kurie nemėgsta konservatorių, todėl jeigu jis susidraugaus su G.Landsbergiu, nueis obuoliauti su liberalais, jo populiarumas gali stipriai nukentėti, nes jį palaiko ir dėl to, kad yra nepartinis – vienas iš nusivylusios Lietuvos atstovų. Bet trauktis reikėtų greitai, nes sudarius koaliciją su konservatoriais ir atidavus premjero postą G.Landsbergiui, sakykime, po metų, kai iki prezidento rinkimų kampanijos pradžios bus likę nedaug laiko, būtų nenuoseklu kritikuoti konservatorių kandidatą. Todėl S.Skvernelis arba turėtų pasitraukti greitai, arba likti su LVŽS ir kandidatuoti kaip „valstiečių“ atstovas, į save nukreipdamas visą ugnį ir bandydamas teigti, kad loja nupirkta žiniasklaida, o jis yra tikras trečias kelias.

Vis dėlto būtų gaila, jei šis Ministrų kabinetas žlugtų: laiko švaistymas politinėms ambicijoms tenkinti Lietuvai yra žalingas. Reikia dirbti, o ne žaisti.