BFL / A.Ufarto nuotr.

Lietuva neteko muzikos pasaulio legendos. Trečiadienį, vasario 3 d., mirė dirigentas Saulius Sondeckis. Jam buvo 87-eri. Jo gyvybė užgeso ligoninėje. Pastaraisiais metais S.Sondeckis vis dažniau patekdavo į gydytojų rankas – jis ištvėrė net keturias operacijas ir beveik pusę metų praleido besigydydamas ligoninėje.

Pasak Lietuvos muzikos sąjungos, S.Sondeckio biografija knibždėte knibžda naujas idėjas ir sumanymus žyminčių ženklų:

S.Sondeckis – pasaulyje pripažintas dirigentas, pedagogas, profesorius – apdovanotas aukščiausiais Lietuvos atlikėjui skirtais titulais.

Saulius Sondeckis gimė 1928 m. spalio 11 d. Šiauliuose. 1948-1952 m. studijavo smuiką Lietuvos konservatorijoje pas prof. Aleksandrą Livontą. Smuiko studijas tęsė Maskvos konservatorijoje; kartu pas Igorį Markevičių studijavo dirigavimą.

Kaip dirigentas pradėjo dirbti 1955 m.. Iš pradžių vadovavo M.K.Čiurlionio meno mokyklos moksleivių orkestrui. Mokyklos orkestro didžiausias laimėjimas – 1976 m. Herberto von Karajano jaunųjų orkestrų konkurse Berlyne gautas aukso medalis. Ta proga maestro Karajanas pasakė : „Aš neabejoju muzikos ateitimi, kai matau tokius orkestro mokytojus.”

Iš pirmųjų M.K.Čiurlionio mokyklos orkestrantų bei mokytojų 1960 susikūrė Lietuvos kamerinis orkestras. Jo suburtas kamerinis orkestras buvo naujų koncertinių tradicijų ir naujų lietuvių muzikos žanrų pradininkas. Balandžio 23-iąją susirinkę į pirmąją repeticiją, spalio 30 dieną jau griežė pirmąjį koncertą. Dar po metų įvyko specialiai orkestrui sukurtų Teisučio Makačino pjesių “Trys šokiai” premjera (1961 m. rugsėjį). Tų pačių metų lapkritį Balys Dvarionas su orkestru skambino savąjį, specialiai naujam kolektyvui sukurtą koncertą fortepijonui ir kameriniam orkestrui Nr. 2.

Artima kūrybinė bičiulystė S.Sondeckį siejo ir su kompozitoriumi prof. Stasiu Vainiūnu.

Su Lietuvos kameriniu orkestru S.Sondeckis pelnė tarptautinę reputaciją, gastroliavo visose Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kuboje, Kanadoje, Egipte, Pietų Afrikos Respublikoje, Korėjoje, Taivanyje. S.Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras koncertavo ir su žymiausiais pasaulio atlikėjais: pianistais – Justu Franzu, Jevgenijum Kissinu, Vladimiru Krainevu, Tatjana Nikolajeva; smuikininkais – Tatjana Grindenko, Olegu Kaganu, Gidonu Kremeriu, Igoriu Oistrachu, Gilu Shahamu, Vladimiru Spivakovu; violončelininkais – Davidu Geringu, Natalija Gutman, Mstislavu Rostropovičiumi; altistu Jurijumi Bašmetu, vargonininku Jeanu Guillou, trimitininkais – Timofejumi Dokšiceriu Ir Guy Touvronu, fleitininku Aurele Nicoletu, dainininkais – Jose Van Damu, Jelena Obrazcova.

Ne vieną programą įvairiose šalyse su Lietuvos kameriniu orkestru dainavo puikūs chorai: Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Petro Bingelio, Maskvos kamerinis choras, vadovaujamas Vladimiro Minino, Latvijos kamerinis choras “Ave Sol”, vadovaujamas Imanto Kuokaro. Vokietijos miestuose įvyko unikalūs Lietuvos kamerinio orkestro koncertai su legendiniu skaitovu Piteriu Ustinovu.

1976 m. S.Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras debiutavo Echternacho festivalyje; po to net septynis kartus jame dalyvavo, buvo apdovanotas didžiuoju festivalio prizu – Didžiojo Liūto medaliu (1992). Dalyvavo kituose prestižiniuose festivaliuose: 4 kartus Šlezvig-Holšteino, kelis kartus Rheinhau, Ivo Pogoreličiaus, Bach-Woche Ansbach, S.Richterio Gruodžio muzikos vakaruose Maskvoje, Y.Menuhino festivalyje Gstaadt-Saane, Šveicarijos, Liucernos, Berlyno, Ludwigsburgo, Zalcburgo festivaliuose.

Maestro vadovavo dešimčiai įvairių festivalių jaunimo orkestrų: Buckowo (Vokietija) tarptautiniame kamerinių orkestrų festivalyje, Belgijos Jeune Philharmonie, Austrijos Ost-West-Musikfest, Davoso, Grenoblio Ensemble Instrumental ir kt. Vadovavo prestižiniam Šlezvigo-Holšteino festivalio orkestrui, kurį įkūrė Leonardas Bernsteinas.

S.Sondeckis su jo vadovaujamais orkestrais sukaupė milžinišką visų epochų ir stilių kūrinių repertuarą, įrašė daugybę plokštelių ir CD Lietuvoje bei užsienyje. Išskirtinę vietą S.Sondeckio repertuare užima J.S.Bacho ir W.A.Mozarto kūriniai: jis dirigavo V.Graesserio orkestruotą versiją orkestrui Bacho Fugos meno Frankfurto Alte Operoje ir Mišias h-moll Šv.Tomo bažnyčioje Leipcige (1996). Dirigavo Šv. Tomo bažnyčioje, stovėdamas vos keli žingsniai nuo J.S.Bacho kapo ir J.S.Bacho gimtinėje Eizenache, Šv. Jurgio bažnyčioje, kurioje didysis kompozitorius buvo pakrikštytas.

W.A.Mozarto muzika – nuo instrumentinių koncertų iki simfonijų ir operų – ypatingą, išskirtinį pripažinimą S.Sondeckiui ir jo vadovaujamam orkestrui suteikusi vizitinė kortelė. Su orkestru į plokšteles įrašytos visos Mozarto simfonijos ir su įvairiais solistais pagroti visi šio kompozitoriaus instrumentiniai koncertai. Visi 27 W.A.Mozarto fortepijoniniai koncertai su pianistu Vladimiru Krainevu atlikti Vilniuje, Maskvoje ir Sankt Peterburge. Įrašų firma “Melodija” įrašė operą “Don Žuanas”: vėliau šis įrašas panaudotas statant televizijos filmą – operą.

BFL / T.Lukšio nuotr.

Su Lietuvos kameriniu orkestru S.Sondeckis dažnai atliko šiuolaikinę muziką. Kompozitoriai Rodionas Ščedrinas, Alfredas Šnitkė (Schnittke), Edisonas Denisovas, Arvo Pärtas, Sergejus Slonimskis – Lietuvos kamerinį orkestrą pasirinko pasaulinėms jų kūrinių premjeroms. Alfredas Šnitkė dedikavo savo Concerto Grosso No. 1 pirmiesiems atlikėjams: Gidonui Kremeriui, Tatjanai Grindenko ir Sauliui Sondeckiui. Arvo Pärtas taip pat kelias kompozicijas skyrė Lietuvos kameriniam orkestrui ir jo vadovui. Arvo Pärto artimas draugas Saulius Sondeckis dirigavo jo vėlyvuosius kūrinius. 1985 m. Alfredas Šnitkė sukūrė Concerto Grosso Nr. 3, kurį dedikavo S.Sondeckiui ir Lietuvos kameriniam orkestrui, šventusiam savo 25-metį. Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas S.Sondeckio, atliko daugelį Lietuvos kompozitorių kūrinių; tai įkvėpė pastaruosius rašyti kamerinę muziką.

S.Sondeckis dažnai buvo kviečiamas diriguoti simfoniniams orkestrams. Jis dirigavo Berlyno filharmonijos, Belgijos nacionaliniam, Prancūzijos radijo filharmoniniam, Lenkijos radijo simfoniniam, Malmės  simfoniniam, Taivanio kameriniam, Švedijos ir Zalcburgo filharmonijų orkestrams.

Vokiečių muzikos kritikas Klaus Geitel S.Sondeckį vadino “aukšto rango muziku”. Savo veikale “Didieji mūsų dienų smuikininkai” Joachim W.Hartnack pažymi, kad tarp “absoliučiai geriausių virtuozų pasaulyje yra trys: Musici di Roma, Lietuvos kamerinis orkestras ir V.Spivakovo orkestras “Maskvos virtuozai”. Autorius rašė apie Lietuvos kamerinio orkestro “beribį virtuoziškumą ir muzikalumą”. S.Sondeckis vadovavo Lietuvos kameriniam orkestrui iki jo likvidavimo 2004 m.

1988 m. kaip puikus pedagogas prof. Saulius Sondeckis pakviečiamas į St. Peterburgo konservatoriją suburti ir išugdyti studentų kamerinį orkestrą. Šiandien “Camerata Sankt Peterburg” – savarankiškas simfoninis orkestras, oficialus Ermitažo muziejaus orkestras. Su šiuo orkestru apvažiuota ne tik daugybė pasaulio šalių – JAV, Japonija, Pietų Korėja, Vokietija, Austrija, Italija, Prancūzija, Ispanija, Belgija, Olandija, Šveicarija, Suomija, Švedija, Lenkija – bet ir įrašyti CD iš serijos “Sankt Peterburg Classics”, kurią išleido muzikos įrašų korporacija “Sony Classical”. 1995-1996 m.   Sony Classical CD kataloge Lietuvos kamerinio orkestro drauge su “St. Peterburg Camerata” ir Estijos vyrų choru atlikta S.Sondeckio diriguojama D.Šostakovičiaus 13-oji simfonija gavo aukščiausią – 5 žvaigždučių įvertinimą.

S.Sondeckis ne kartą buvo kviestas į tarptautinių konkursų žiuri: 1978 m. Herberto von Karajano fondo jaunimo orkestrų (Vakarų Berlynas), 1983 m. E.Anserme vardo dirigentų (Ženeva, Švecarija), 1986 m. P.Čaikovskio smuikininkų (Maskva, TSRS), 1987 m. M.A.Toscanini dirigentų (Parma, Italija), 1989 m. klasikinės gitaros atlikėjų (Markneukirchen, Vokietija), 1990 P.Čaikovskio smuikininkų (Maskva, TSRS), 1993 m. kontrabosininkų (Markneukirchen, Vokietija), 1996 m. D.Šostakovičiaus styginių kvartetų (Sankt Peterburgas, Rusija).

S.Sondeckis davė pradžią gražioms tradicijoms: nuo 1966-ųjų tradicija tapo Naujametiniai koncertai “Skamba J.Haydno „Atsisveikinimo simfonija”; nuo 1963 m. sekmadieniniai koncertai Vilniaus Arkikatedroje (anuomet – Paveikslų galerija). Jų metu greta kamerinės muzikos šedevrų skambėdavo ir liturginė muzika); nuo 1972 m. pradėta nauja tradicija  - „Nakties serenados” Palangos grafo Tiškevičiaus rūmų rozarijuje.

S.Sondeckis 1971 m. – Valstybinės, 1998 m. – Vyriausybės, 1999 m. – Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas, apdovanotas Gedimino I ir V laipsnio ordinais, Sausio 13-sios medaliu, Austrijos I laipsnio garbės kryžiumi už nuopelnus mokslui ir menui, Estijos Marijos žemės baltojo kryžiaus ordinu, Lenkijos garbės kavalieriaus ordinu už nuopelnus Lenkijos respublikai, yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Šiaulių universiteto garbės daktaras (1999 m.), Šiaulių miesto ir Mažeikių garbės pilietis. 2006 m. suteiktas Sankt Peterburgo N.A. Rimskio Korsakovo muzikos akademijos garbės profesoriaus vardas. 2009 m. Sauliui Sondeckiui įteiktas Vilniaus miesto apdovanojimas – Žygimanto Augusto medalis. 2010 m. S. Sondeckio vardu buvo pavadinta Šiaulių konservatorija.

Atsisveikinimas su S.Sondeckiu Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22) vyks ketvirtadienį nuo 16 val. iki 21 val., penktadienį – nuo 10 val. iki 18 val. Šeštadienį, vasario 6 d. 9 val. aukojamos  šv. Mišios  Šv. Kazimiero bažnyčioje (Didžioji g. 34, Vilnius), atsisveikinti su velioniu bus galima nuo 10 val. iki 13 val. Laidotuvės vyks sostinės Antakalnio kapinėse šeštadienį, vasario 6 d.