"Scanpix"

“Jelena Boner buvo labai aktyvi ir vertinga teisių gynimo judėjimo dalyvė”, – sakė L.Aleksejeva.

J.Boner mirė birželio 18 dieną Bostone. Jos kūnas bus kremuotas, o urna su palaikais bus palaidota Vostriakovo kapinėse Maskvoje šalia A.Sacharovo palaikų.

L.Aleksejeva sakė, kad J.Boner buvo Pirmosios sudėties Maskvos Helsinkio grupės narė.

“Ji davė Maskvos Helsinkio grupei ne tik pavadinimą. Ji labai aktyviai dalyvavo MHG darbe, kaip ir Andrejus Sacharovas”, – sakė Maskvos Helsinkio grupės vadovė.

L.Aleksejeva pranešė, kad pastaruoju laiku J.Boner jautėsi blogai, ir jos vaikai negalėjo atskristi į Maskvą iš JAV į neseniai paminėtą A.Sacharovo jubiliejų, nes J.Boner buvo kritinės būklės.

“Sunku širdyje. Tai didžiulė netektis mums visiems”, – sekmadienį sakė kitas teisių gynimo bendrijos veteranas, judėjimo “Už žmogaus teises” lyderis Levas Ponomariovas.

Jis gerai pažinojo J.Boner ir bendradarbiavo su A.Sacharovu paskutiniais akademiko gyvenimo metais.

“Aš pagyvenęs žmogus, ir nemačiau tokio sutarimo, kuris buvo tarp Jelenos Georgijevnos (Boner) ir Aleksandro Dmitrijevičiaus (Sacharovo). Visada visus sprendimus jie priimdavo drauge, o kartais klausimai buvo gana aštrūs”, – sakė L.Ponomariovas.

Pasak jo, po A.Sacharovo mirties J.Boner aktyviai dalyvavo teisių gynimo judėjime, ji taip pat dalyvavo sudarant teisių ginimo koaliciją “Bendri veiksmai”.

“Persikėlusi į JAV jis toliau atidžiai stebėjo įvykius Rusijoje, jos nuomonė apie tai, kas vyksta, buvo nepaprastai svarbi”, – pranešė L.Ponomariovas.

Jelenos Georgijevnos mirtis – didžiulė netektis. Išeina teisių gynėjai, disidentai, kurie pradėjo visuomeninę veiklą sovietmečiu. Visa tai buvo nenuspėjai pavojinga, jie realiai rizikavo sveikata ir gyvybe”, – sakė L.Ponomariovas.

Rusijos draugijos “Memorial” pirmininkas Sergejus Kovaliovas pavadino J.Boner “laimingu žmogumi”.

“Jelena Georgijevna nugyveno kaip reta ryškų, kaip reta turiningą ir todėl, aš sakyčiau, laimingą gyvenimą. Ji buvo ištikima ir mylima Andrejaus Sacharovo žmona. Ji buvo aistringas žmogus, ir tą aistrą jautė vienodai ir tie, kuriuos ji mylėjo, ir tie, kurių nemylėjo”, – sakė jis.

“Buvo jos klaidų, kaip aš manau, ir politiniuose, ir personalijų vertinimuose, – bet nebuvo netiesos. Bet vis dėlto svarbiausia – tai jų tarpusavio karšta meilė su Andrejumi Dmitrijevičiumi. Dėl to buvo daug neteisingų kaltinimų ir negerų spėliojimų, neva Boner nukreipdavo Sacharovą, ji nukreipdavo jį savo temperamentu, ji vertė jį kažką daryti ir kažko nedaryti, – visa tai netiesa!”, – dalijosi prisiminimais žmogaus teisių gynimo veteranas.

“Andrejus Dmitrijevičius buvo laisvas žmogus be jokio spaudimo, jis buvo labai dėmesingas ir buvo pasirengęs išklausyti įvairius samprotavimus, o jau Jeleno Grigorjevnois – pirmiausia. Jį buvo galima įtikinti ir net priversti pakeisti savo nuomonę, bet daryti jam lemiamą spaudimą – niekada. Liusia tai puikiai suprato, ir jie gyveno darniai sutardami. Aš manau, kad tai ne paskutinis nuopelnas jos gyvenime, aš sakyčiau – pirmasis”, – sakė jis.