s

Nudirbę visus žemdirbių darbus, Šalčininkų rajono ūkininkai praėjusį savaitgalį rinkosi į tradicinę Derliaus šventę, kuri čia vyko jau šešioliktą kartą.

Jonas OKMANAS

Žemės ūkis šiam Rytų Lietuvos rajonui ypač svarbus – pramonės čia nedaug, nedidelę pridėtinę vertę kuria ir kitas verslas, todėl darbštūs rajono žemdirbiai sukuria bene 70 proc. viso rajono bendrojo produkto. Beveik trys ketvirtadaliai gyventojų gyvena kaimo vietovėse ir ūkininkauja savo didesniuose arba mažesniuose ūkiuose. Šalčininkų rajonas priskiriamas prie svarbiausių šalies žemės ūkio regionų – 44 proc. jo teritorijos užima žemės ūkio naudmenos, dar 47 proc. – miškai.

„Derliaus šventė – tai gražiausios apeigos, susijusios su žemės ūkio darbais. Ji karūnuoja daugelio žmonių rugiapjūtės darbus, ypač tai svarbu mūsų rajone, kur žemės ūkis – pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Žemės ūkis yra mūsų saviraiškos ir kultūros dalis. Liaudies patarlė byloja: „Mokėk dirbti, bet sugebėk ir linksmintis.“ Džiaugiuosi, kad Derliaus šventė rajone vyksta jau daugelį metų“, – kalbėjo Šalčininkų rajono meras Zdzislavas Palevičius.

Pasak rajono vadovo, Šalčininkų rajonas yra draugiškas ir atviras visiems. Stiprioji rajono pusė – žemės ūkis. Žemdirbiai sėkmingai dirba žemę – žmonės turi darbo, statosi namus, kuria šeimas. „Turime gerų pasiekimų švietimo srityje, kasmet daugiau negu pusė baigusių mokyklas abiturientų studijuoja aukštosiose Lietuvos ir užsienio mokyklose. Tačiau turime ir silpnybių, viena jų – kvalifikuotų specialistų trūkumas. Stengiamės kurti palankią verslo politiką. Mes visi suinteresuoti, kad ne tik Šalčininkų rajonas, bet ir visas Vilniaus kraštas klestėtų, kad žmonės būtų šeimininkai savo žemėje“, – samprotavo meras Z.Palevičius.

Šiemet 3047 Šalčininkų rajono žemdirbiai deklaravo 51 200 ha dirbamos žemės – tai duomenys, šiemet surinkti Šalčininkų rajono seniūnijose ir savivaldybės administracijoje. Didžiausi deklaruoti plotai – 8435 ha – užfiksuoti Šalčininkų seniūnijoje, kur žemę dirba stambiausi rajono ūkininkai. 5846 ha deklaravo Butrimonių, 4188 ha – Turgelių seniūnijos žemdirbiai. Nedidelėje Akmenynės seniūnijoje deklaruotas 3438 ha dirbamos žemės plotas. Mažiausią plotą deklaravo Poškonių seniūnijos gyventojai – 875 ha. Kartu ūkininkai dirba beveik 36 tūkst. ha žemės plotus iš 45 tūkst. ha deklaruojamų. Apleistų žemių beveik nėra.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus duomenimis, kasmet pareiškėjų skaičius mažėja, tačiau deklaruojamas plotas didėja. 2015 m. jis padidėjo 2000 ha, palyginti su praėjusiais metais, nors deklaruojančių asmenų sumažėjo 217. Tai reiškia, kad rajono ūkininkai stambėja, jų ūkiai tampa konkurencingesni.

Dabar rajone registruoti 1264 ūkiai, vidutinis vieno ūkio dydis siekia 32 ha, nors dar prieš keletą metų jis buvo penketu hektarų mažesnis. Prieš 10 metų rajone tebuvo registruoti 667 ūkiai. Vidutinis ūkininkų amžius – 46 metai, o prieš penkerius metus jis dar buvo 54 metai. Pabrėžtina, kad net 246 ūkininkai rajone yra iki 40 metų amžiaus.

Keičiasi ir ūkių techninis aprūpinimas. Su ES parama nupirkta 250 naujų traktorių, iš kurių didesnė dalis pagaminta Vakarų Europoje, ūkininkai įsigijo daugiau nei 30 naujų kombainų. Tai vienas geriausių rodiklių Lietuvoje.
„Prieš kelerius metus Šalčininkų kaimas atrodė kitaip negu dabar. Tie, kurie sieja savo ateitį su žemės ūkiu, žino, kad turi vystyti savo ūkius. Pastarieji 8–10 metų atnešė rajono ūkininkams gerų permainų, – pasakojo savivaldybės Žemės ūkio vedėjas Stanislavas Lebedis. – Ūkiai sustiprėjo ekonomiškai, tai leido naudoti modernesnes tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės technologijas, pradėtos sėti didesnį pelną duodančios kultūros, tokios kaip kviečiai, rapsai, kvietrugiai. Šiemet rajono žemdirbiai daugiausia deklaravo žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius rapsus, rugius, kvietrugius, grikius. Varpinių ir ankštinių kultūrų mišiniai vis dar sėjami, bet praranda populiarumą, kukurūzus augina tik stambieji ir galvijus auginantys rajono ūkininkai.“

Populiarumą taip pat praranda ir daugiausia nederlingose žemėse pietinėje Lietuvoje auginami grikiai – jų plotai rajone per pastaruosius dvejus metus sumažėjo 30 proc., nes jų derlingumas nedidelis, o supirkimo kainos irgi mažos.

„Taikant sėjomainą ir naudojant modernias augalų priežiūros bei tręšimo technologijas galima auginti kur kas pelningesnes kultūras, – teigė S.Lebedis. – Mūsų rajono žemės pagal našumą gana prastos, todėl norint auginti gerų žemių reikalaujančias kultūras reikia agronominio išmanymo. Pavyzdžiui, dar prieš penketą metų rajone kviečių plotai sudarė vos kelis šimtus hektarų, o šiemet jų buvo auginama net 2000 ha, iš kurių vidutiniškai pribyrėjo po 4,5 tonos grūdų. Panašiai ir su kvietrugiais.“

Tačiau šio krašto žemdirbiai dirba ne vien dėl išmokų. Remiantis 2010 m. visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis, Šalčininkų rajone buvo pagaminta žemės ūkio produkcijos, vertos 78,4 mln. Lt. Tai daug ar mažai? Varėnos rajone ši suma siekė 47,7 mln., Švenčionių rajone – 42,4 mln., Utenos rajone – 47,9 mln. Lt. Ukmergės rajone, turinčiame pusantro karto daugiau žemės ūkio naudmenų ir derlingesnę žemę, – 94,2 mln. Lt.

Pasak rajono vadovų, didžiausių problemų, be itin mažų pieno supirkimo kainų, žemdirbiams šiuo metu kelia kiaulių maro pasekmės. Šalčininkų rajonas priskiriamas prie buferinės zonos ir čia kiaules gali auginti tik keli stambūs ūkiai, atitinkantys griežtus veterinarijos reikalavimus. O paprasti kaimo gyventojai turėjo išnaikinti per 11 tūkst. kaulių. Kiaulių maras rajono žemdirbiams pernai neleido gauti daugiau kaip 2 mln. eurų pajamų, bet ne tai svarbiausia. Išnaikinus kiaules nutrūko visa žemdirbystės grandinė – pašarams dauguma kaimo gyventojų augino grūdus, kitas kultūras, kurių dabar yra priversti atsisakyti.