Didėjant žmonių susidomėjimui sveika mityba, Lietuvoje mažėja šaldyto maisto paklausa. Kaip „Veidą“ informavo didžiausio prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė, jau kelerius metus šaldyto maisto pardavimas kasmet mažėja. „Dabar logistinės sistemos leidžia greičiau išvežioti šviežią maistą ir paskirstyti po parduotuves. Parduotuvių gausa leidžia patogiai apsipirkti nors ir kasdien, o žmonės labiau domisi sveika mityba, todėl dažniau ir renkasi šviežią maistą“, – komentavo O.Malaškevičienė.
Tuo tarpu šaldytus gaminius gaminančios įmonės „Liūtukas ir ko“ direktorė Valdemara Rita Kazlauskienė mažėjantį pardavimą sieja ne su požiūrio kitimu, o su krizės pasekmėmis. Ji prieštarauja paplitusiai nuomonei, kad šaldytas maistas nesveikas – vadovė tvirtina, kad pagamintas produktas staigiai užšaldomas ir vartotoją pasiekia be jokių konservantų ar kitokių priedų.
Didžiausiame prekybos tinkle pirkėjai iš šaldyto maisto asortimento dažniausiai renkasi šaldytą žuvį ir jos gaminius – tai sudaro apie 50 proc. nuo viso šaldyto maisto. Šis produktas populiarus, nes šviežios žuvies pasirinkimas nėra didelis. 45 proc. viso šaldyto maisto sudaro šaldyta kulinarija (koldūnai, picos ir t.t.). Tuo tarpu šaldytos daržovės ir vaisiai sudaro tik 5 proc viso šaldyto maisto.
„Prekiaujant šaldytu maistu labai jaučiamas sezoniškumas, pavyzdžiui, žiemą, ankstyvą pavasarį, kai mažėja šviežių daržovių pasiūla, išauga šaldytų daržovių paklausa, nes tokios daržovės šaldomos tokioje temperatūroje, kad išliktų visos maistinės savybės“, – tvirtina O.Malaškevičienė. Beje, sunkmečiu lietuviai pradėjo dažniau gaminti namie, todėl kasmet populiarėja ir šaldyta tešla.