Jeigu Lietuvai kiltų grėsmė, šalį ginti eitų 44 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Tikrai ginti šalį buvo pasiryžę 12 apklaustųjų, greičiau eitų negu neitų – 32 procentai.

Tuo metu labiau linkę neiti ginti Tėvynės buvo 22 proc. respondentų, 18 proc. sakė, kad tikrai neitų. 16 proc. nuomonės neturėjo arba nežinojo atsakymo.

Labiau už kitus savo šalį ginti nusiteikę jaunesni nei 50 metų žmonės, miestiečiai, gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, didesnes šeimos pajamas.

Ginti Lietuvą eitų didžioji dalis suaugusių Lietuvos vyrų – 59 proc. ir didžioji dalis tų, kurie yra tarnavę kariuomenėje. 71 proc. Lietuvos kariuomenėje tarnavusių gyventojų atsakė eitų ginti savo šalies.

Dauguma – 69 proc. – apklaustųjų taip pat mano, kad Lietuvos piliečiai turėtų būti apmokyti ginti savo šalį.

Tokios pozicijos dažniau laikėsi vyrai, mažesnių miestų gyventojai, asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, tarnavusieji kariuomenėje, taip pat rusų tautybės piliečiai.

Kad neturi būti vykdomas piliečių pasirengimas ginti šalį mano 18 proc. apklaustųjų (13 proc. greičiau nesutinka ir 5 proc. visiškai nesutinka), 13 proc. apklaustųjų neatsakė, nežinojo.

“Dauguma Lietuvos gyventojų pritaria, kad šalies saugumas ir gynyba yra visų mūsų bendras reikalas, todėl dabar, sustabdžius šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, ypač svarbu sudaryti galimybę piliečiams pasirengti gynybai. Šį mėnesį Vyriausybei planuojame teikti derinti Karo prievolės įstatymo naująją redakciją, kuri numatys kitus nei privalomoji pradinė karo tarnyba veiksmingus karo prievolininkų parengimo ginti valstybę būdus”, – KAM pranešime cituojama krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Anot jos, nauja šio įstatymo atvers galimybę 2008 metais sustabdytą šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą pakeisti savanoriškais baziniais kariniais mokymais.

Projekte numatyta, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai bus kviečiami savanoriškumo pagrindais, ir tik jų pritrūkus, atsitiktine tvarka bus šaukiami noro nepareiškę karo prievolininkai.

Bazinių karinių mokymų trukmė – nuo 30 iki 90 dienų.

KAm užsakymu gyventojų apklausą lapkričio 12-2 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai”. Apklausta 1003 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų ir vyresni šimte Lietuvos vietovių.

Rezultatų paklaida neviršija 3 proc.