Į „Veido“ klausimus atsako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas

VEIDAS: Gal galėtumėte išvardyti, kokie yra Vyriausybės prioritetai dėl krašto gynybos politikos ir kokią pažangą pavyko pasiekti per šiuos metus?
J.O.: Šalies gynyba ir saugumas yra vienas Vyriausybės prioritetų. Visų pirma, radę labai sumažintą biudžetą, kartu su kitomis partijomis įsipareigojome nuosekliai siekti didesnio finansavimo. Rezultatai matomi jau dabar: per šiuos metus Lietuvos gynybos sistema lėšų gavo maždaug 6 proc., arba 50 mln. Lt, daugiau. Panašus augimas numatomas ir 2014 m. Tikimės, kad mums pavyks įgyvendinti tikslą ir 2016 m. biudžeto lėšų dalis, skiriama gynybai, sudarys 1 proc. BVP.
Antras svarbus tikslas – užtikrinti šalies saugumą dalyvaujant kolektyvinės gynybos sistemoje. Svarbu, kad Lietuvos kariuomenė būtų pasirengusi veikti tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse kartu su partneriais. Per beveik dešimtmetį įgijome patirties ir Europos Sąjungos, ir NATO operacijose, todėl norėtume šį skirtingų valstybių pajėgų suderinamumą bei patirtį išnaudoti ne tik operacijose, bet ir pratybose. Ką tik įvyko „Steadfast Jazz 2013“ tarptautinės pratybos, džiaugiamės, kad jose Lietuvos kariai pasirodė sėkmingai.
Kartu ypatingą dėmesį skiriame karių koviniam rengimui, darbo sąlygų gerinimui, taip pat – pilietiniam, patriotiniam jaunimo ugdymui. Šią vasarą skyrėme papildomų lėšų stovykloms, kuriose dalyvavo Šaulių sąjungos ir kitų organizacijų nariai. 2012 m. tokiose stovyklose iš viso dalyvavo apie tūkstantį jaunuolių, o šiemet šis skaičius išaugo iki trijų tūkstančių. Ateityje tam skirsime didesnį dėmesį. Be to, dėmesio skiriame ir įvairių specialybių absolventams, kurie reikalingi kariuomenės struktūrai ir galės joje dirbti.
VEIDAS: Daugelis valstybių, mažėjant finansavimui ir plečiantis grėsmių spektrui, ieško siauresnių gynybos politikos nišų, kad galėtų išnaudoti savo potencialą. Kokia yra Lietuvos kariuomenės plėtojimo vizija?
J.O.: Tikslas, žinoma, – moderni, gerai apginkluota, motyvuota ir gebanti darniai su sąjungininkais veikti kariuomenė. Iššūkių laukia daug: ir konvencinių, ir naujų, tokių kaip kibernetinės atakos. Lietuvos kariuomenė šia kryptimi žengia svarbius žingsnius: pradeda funkcionuoti naujas grėsmes identifikuojantis Energetinio saugumo centras. Antra, mūsų daliniai yra vertinami tarptautinėse operacijose, o ypač išskirčiau puikiai parengtas specialiąsias pajėgas, kurios jau pasitelkiamos kaip pavyzdys kitoms valstybėms. Trečia, stipriname dalyvavimą ir įvairiose ES operacijose. Pavyzdžiui, mūsų kariai instruktoriai apmoko Malio kariuomenę, tokio pobūdžio veikla turi būti tęsiama ir ateityje.
Tai – galimos kryptys, kuriose Lietuva yra tapusi lydere ar bent jau yra labai vertinama tarptautinės bendruomenės, todėl turėtų jas dar geriau išnaudoti: energetinis saugumas, specialiųjų pajėgų vystymas, dalijimasis patirtimi ir apmokymai.
VEIDAS: O kokių didžiausių grėsmių Lietuvai įžvelgiate ir kaip rengiamasi jas atremti?
J.O.: Suskirstyčiau jas į dvi dalis: naujosios, tokios kaip kibernetinės, informacinės atakos, energetinis saugumas, bei tradicinės, nors ir jos keičiasi dėl modernių kariavimo metodų, terorizmo grėsmės. Grėsmės turi būti atremiamos tiek mūsų, tiek bendromis Aljanso pajėgomis, nes tokie projektai, kaip priešraketinis gynybos skydas ar oro erdvės saugumas, mums neturint lietuviškų naikintuvų, tampa bendra valstybių prerogatyva. Labai svarbu, kad Lietuva, rengdama savo kariuomenę, turėtų tvirtą visuomenės palaikymą ir pasitikėjimą.
VEIDAS: Lietuva baigė aštuonerius metus trukusią misiją Afganistano Goro provincijoje, iki 2014 m. pabaigos iš šios šalies turėtų atsitraukti beveik visos sąjungininkų pajėgos. Kaip, pasibaigus šiai, neabejotinai prioritetine viso Aljanso kontekste laikytai misijai, keisis Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose?
J.O.: Tarptautinė paramos operacija Afganistane buvo svarbiausia ne tik NATO aljanso, kurį sudaro 28 valstybės, bet ir dar platesniu mastu, nes joje dalyvavo daugiau nei 50 šalių. Aktyvus Lietuvos dalyvavimas operacijoje, Goro atstatymo misijos sėkmė parodė Aljansui, kad esame visaverčiai NATO nariai, gebantys imtis atsakomybės bei įveikti iššūkius. Pasibaigus Goro misijai mus jau pasiekia žinios, kad provincija išlieka stabili, o tai – įvertinimas ne tik Lietuvos pajėgų veikimo karinėje operacijoje, bet ir pagalbos rengiant vietinius dalinius, kurie perima atsakomybę už saugumą.
Šiuo metu vyksta derybos su Afganistano vadovybe dėl ateities po 2014 m. Vienas aspektų – tęsti mokymo misiją, per kurią Lietuvos instruktoriai galėtų dalytis patirtimi su vietos pajėgomis. Tai būtų mokomoji, ne karinė misija.
Yra ir kitų tarptautinių operacijų: Kosove, kur štabuose dirba Lietuvos karininkai, ES operacijos, tokios kaip ATALANTA ir Malio mokomoji. Galbūt ateityje atsiras Jungtinių Tautų misijų, kuriose mes daug patirties neturime, bet galime jos įgyti aktyviai bendradarbiaudami su Šiaurės šalimis. Vienas būdų išlaikyti pasirengimą – tarptautinės pratybos, todėl jos išliks labai svarbia kariuomenės veiklos dalimi.
VEIDAS: nemažai kalbėta apie oro policijos misiją, kuri šiuo metu vykdoma Šiauliuose, mat Estija išreiškė pageidavimą rotuoti pajėgų buvimo vietą. Ką apie tai manote?
J.O.: Mūsų noras – kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvė nebūtų daloma. Kol kas operacija vyksta sėkmingai: sumažėjo sienos pažeidimų, sukurta patraukli Šiaulių oro bazė, į kurią investuojame nemažai lėšų. Atvykstančios pajėgos ir pilotai yra patenkinti tuo, ką esame sukūrę, todėl nematome prasmės kažką keisti, tai neduotų pridėtinės vertės. Kalbamės su Estijos pareigūnais, kurie yra išreiškę norą prie to prisidėti, tačiau siekiame ne draskyti tai, kas jau sukurta, o ieškoti naujų galimybių bei kitokių projektų. Metų pabaigoje veikiausiai susitiksime ministrų lygiu ir dar sykį tai aptarsime.