Sausio 1 dieną vaistinėse, kaip ir visur kitur, jau atsiskaitinėsime eurais. Nuo tos pačios datos planuojama leisti teikti ir farmacinės rūpybos paslaugas. Kaip ir daugumoje ES šalių, Lietuvoje vaistininkai turėtų tapti ne vien vaistų pardavėjais, bet visateisiais sveikatos priežiūros specialistais.

Vilma Kasperavičienė

Farmacinė rūpyba – tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas, leidžiantis gauti rezultatų, maksimaliai pagerinančių žmogaus gyvenimo kokybę.

Prieš keletą mėnesių „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, kad platesnio dabartinių Lietuvos vaistininkų vaidmens visoje sveikatos sistemoje nori net 69 proc. gyventojų.

Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) ekspertės Jūratės Švarcaitės teigimu, labai simboliška, kad euro įvedimo data sutampa su galimu farmacinės rūpybos paslaugų atsiradimu Lietuvos vaistinėse. Daugumoje ES šalių gauti visapusišką naudą iš konsultacijos vaistinėje jau yra tapę norma, pagaliau to galbūt sulauks ir Lietuvos pacientai. Tai unikali proga optimaliau išnaudoti vaistininko profesinę kompetenciją ir pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientui.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gintautas Barcys diplomatiškai susilaiko nuo spėlionių, kada Lietuvoje bus pradėtos teikti farmacinės rūpybos paslaugos. „Seimas parengė įstatymo projektą, teisėkūros procesus vykdančioje ir politiką formuojančioje Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vyksta diskusijos. Ar pavyks iki Naujųjų metų tai padaryti, atsakymo ieškoti reikėtų SAM Farmacijos departamente“, ‑– pataria G.Barcys.

„Įstatymas, kuriuo siekiama įteisinti farmacinės rūpybos paslaugas, jau įregistruotas ir pradėtas svarstyti Seime. Manau, kad jis bus priimtas dar iki Naujųjų metų. Mes savo darbą atliksime, įteisinsime farmacinės rūpybos paslaugas, tačiau įstatyme konkrečiai neįvardysime, ką leidžiama daryti. Tai jau SAM „namų darbai“, –‑ sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas.

Laukia didelis darbas

Įgyvendinant farmacinę rūpybą Lietuvoje, remiantis kitų šalių pavyzdžiu svarbu apibrėžti farmacinės rūpybos sąvoką, nustatyti farmacinės rūpybos teikimo tvarką ir įvardyti farmacinės rūpybos paslaugas, kurias gali teikti reikiamos kvalifikacijos vaistininkai, nustatyti farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos kėlimo taisykles.

SAM Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Balserienė teigia, kad ministro įsakymu sudaryta darbo grupė farmacinės rūpybos teikimo tvarkai parengti, vyksta darbo grupės posėdžiai.

Pasak R.Balserienės, per posėdžius analizuojamos galimos farmacinės rūpybos veiklos, svarstoma, kokia speciali papildoma farmacinės rūpybos mokymų programa reikalinga vaistininkams, ar šių specialistų veikla turėtų būti akredituojama, kaip turėtų būti vertinamos vaistininko teorinės ir praktinės žinios. Tariamasi, kaip vaistinės turėtų užtikrinti saugų ir kokybišką farmacinės rūpybos teikimą.

SAM atstovės teigimu, labai svarbus farmacijos rūpybos elementas yra glaudus vaistininko bendradarbiavimas su gydytoju. Todėl reikėtų padiskutuoti su specialistais, galbūt vertėtų perimti Nyderlandų patirtį ir nustatyti prievolę vaistininkams bei šeimos gydytojams jungtis į teritorines grupeles, kurios turėtų periodiškai rinktis ir aptarti įvairias bendras su vaistais susijusias problemas, dalytis naujausia informacija.

„Taip pat svarstomi vaistinių pasirengimo vykdyti farmacinę rūpybą reikalavimai, teisinė aplinka (teisės aktai, kuriuos būtina tikslinti ar parengti naujus), analizuojama kitų šalių patirtis. Laukia didelis darbas, nes reikia sukurti visą farmacinės rūpybos sistemą: parengti ne vieną teisės aktą, pradedant nuo farmacinės rūpybos teikimo tvarkos, taip pat vaistininkų mokymo programas, sukurti bei įdiegti kontrolės ir priežiūros mechanizmą ir pan. Turėsime apsispręsti, kokia apimtimi vaistininkai galės teikti farmacinės rūpybos paslaugas“, ‑– aiškina SAM Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vyriausioji specialistė.

Svarbu pradėti nuo prioritetinių paslaugų

Viliamasi, kad laukiamas farmacijos ir kitų susijusių įstatymų papildymas atsakys į daugumą klausimų, dėl kurių farmacinės rūpybos paslaugos iki šiol neprieinamos Lietuvos pacientams. „Tikiuosi, kad įstatymo papildymas pasiūlys ne tik farmacinės rūpybos apibrėžimą, bet ir išdėstys galimas teikti farmacinės rūpybos paslaugas vaistinėje ir numatys sąlygas, kuriomis šios paslaugos turi būti teikiamos. Svarbu, kad farmacinės rūpybos paslaugos būtų įgyvendinamos laipsniškai, pradedant nuo valstybei prioritetinių paslaugų“, ‑– sako J.Švarcaitė.

Ekspertės žodžiais, tokios paslaugos galėtų būti nukreiptos į aktualias visuomenei problemas, tokias kaip mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, sergamumo diabetu, lėtinėmis obstrukcinėmis ligomis mažinimas, ankstyvosios šių ir kitų ligų diagnostikos, prevencijos skatinimas, suaugusiųjų vakcinacija tam tikromis vakcinomis, kaip kitose šalyse.

Dauguma Europos šalių, susidurdamos su neracionalaus vaistų vartojimo problemomis, atsigręžia į farmacijos specialistus. ES šalyse vaistininkas, kitaip nei Lietuvoje, yra visavertis sveikatos priežiūros specialistas. Tai jam suteikia teisę atlikti tam tikrus biocheminius matavimus, daryti išvadas ir priimti sprendimus pastebėjus kraujo spaudimo, gliukozės kiekio kraujyje nukrypimus nuo pageidaujamų paciento būklės parametrų. Praėjusiais metais daugelis ES šalių siūlė įvairias farmacinės rūpybos paslaugas.

„Daugelyje ES šalių vaistinėse rūpinamasi astma ir LOPL sergančiais pacientais, Portugalijoje – sergančiaisiais diabetu, Prancūzijos vaistininkai prisijungia prie tų ES šalių, kuriose vaistininkas gali ne tik parduoti skiepus, bet ir paskiepyti pacientą vaistinėje. Net ES naujokė Kroatija patvirtino dviejų lygių farmacinės rūpybos paslaugų, teikiamų vaistinėse, paketą. Tad tikrai turime iš ko pasimokyti“, – vardija NVPA ekspertė.

Kadangi nėra reglamentuoto bendro ES vaistinių modelio, skiriasi ir jų patirtis diegiant bei vykdant farmacinę rūpybą. Vienur vaistinės valstybinės, kitur – privačios, pas mus, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje veikia vaistinių tinklai, o Vokietijoje – labiau individuali veikla.

Lietuva pagal vaisinių skaičių viršija ES vidurkį. Palyginti su kitomis ES šalimis, kuriose 100 tūkst. gyventojų yra 31 vaistinė, Lietuvoje tam pačiam skaičiui jų tenka 45. Už mus mažiau vaistinių turi Čekija, Vokietija, Lenkija, Prancūzija, o Graikija – dvigubai daugiau.

„Vaistinių tankumas lemia tai, kad smulkios vaistinės, turinčios nedidelę apyvartą, yra silpnesnės, sunkiau verčiasi. Norint, kad jos stiprėtų, teiktų daugiau paslaugų, turėtų geresnių specialistų, vaistinėms vertėtų konsoliduotis. Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo reikalavimai vaistinėms pakankamai reglamentuoti, per tą laiką jų kokybiniai parametrai žingsnis po žingsnio tobulinami. Vaistinių sistema vystoma ir vystosi, revoliucijos nėra, tačiau vyksta evoliuciniai pokyčiai, lemiantys aukštesnę paslaugos kokybę“, –‑ pabrėžia G.Barcys.

Padėtų taupyti sveikatos sistemos sąnaudas

Visiškai įgyvendinus farmacinės rūpybos projektą, vaistininkas gali tapti gydančio gydytojo partneriu, prižiūrėdamas paskirto gydymo efektyvumą, dalyvaudamas prevencinėse ir sveikatinimo programose. „Žvelgiant į kitų šalių pavyzdžius nekyla abejonių, kad farmacinės rūpybos paslaugos padeda taupyti sveikatos sistemos sąnaudas, susijusias su lėtinių ligų komplikacijomis, lovadieniais, specialisto konsultacijomis. Taip pat padeda mažinti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dirbančių bendrosios praktikos gydytojų krūvį. Dėl to šie daugiau laiko gali skirti sunkių ligonių priežiūrai, diagnostikai. Pagrindinis farmacinės rūpybos tikslas yra pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Tai ir didesnis pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūros sistema, taip pat darbingų metų ilginimas, nedarbingumo mažinimas“, – vardija NVPA ekspertė J.Švarcaitė.

G.Barcys taip pat įžvelgia ekonominių farmacinės rūpybos paslaugų pliusų. „Jei už kai kurių programų vykdymą, skiepijimą ar tyrimus mokės pacientas, jis įneš indėlį į šalies ekonomiką. Bet kokia veikla, jei ji plečiasi, kuria darbo vietas, didina užimtumą, prisideda prie ekonomikos vystymosi. Klausimas, ar vaistinės, teikdamos šią paslaugą, konkuruos tarpusavyje, norėdamos pritraukti daugiau klientų, ir darys tai nemokamai, ar dalis paslaugų vis dėlto bus mokamos“, – retoriškai svarsto VVKT viršininkas.

PR